Lietuvoje bet kuris „žolės“ turėtojas, ką jau kalbėti apie platintojus, rizikuoja sulaukti baudžiamosios atsakomybės. Įstatymai šiuo atžvilgiu negailestingi – net ir mažas kiekis narkotinių medžiagų be siekio platinti užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Nors, atrodo, tokiu griežtu reglamentavimu siekiama rūpintis visuomenės sveikata, tačiau žemės ūkio sektoriuje rūpestis visai pamirštamas.

Palyginti su narkotinėmis medžiagomis, žmogui kenkiančių ir naudoti uždraustų pesticidų turėjimas, naudojimas ir sisteminis platinimas traktuojamas kaip mažareikšmis pažeidimas. Nors įtaka žmogaus sveikatai gali būti labai didelė.

Nelegalių pesticidų rinka didesnė nei narkotikų ar ginklų

Europos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skelbia, kad prekyba suklastotais ar uždraustais augalų apsaugos produktais sudaro didžiausias organizuoto nusikalstamumo grupių pajamas ir jų mastas gerokai viršija sumas, kurios gaunamos iš prekybos narkotikais ar ginklais.

Lietuvoje, priklausomai nuo skaičiavimo metodikos, nelegalių pesticidų rinka gali siekti iki 40 mln. eurų. Ir ši rinka pavojinga ne tik dėl nesurenkamų mokesčių ar sąžiningų verslininkų patiriamų nuostolių, bet ir dėl grėsmės gyventojų sveikatai bei neigiamo poveikio aplinkai.

Pavyzdžiui, į Lietuvą kontrabandos keliais atkeliauja fosforo organiniai junginiai (insekticidai). Jie draudžiami visoje ES, nes turi ūminį toksišką poveikį – veika čia ir dabar ir gali sukelti staigią mirtį. Taip, jie labai efektyviai naikina augalus puolančius kenkėjus, bet kartu gali sunaikinti ir viską aplinkui, o patekę į žmogaus organizmą sukelti jam tragiškų padarinių. Be šių preparatų, nelegaliai į mūsų šalį, o vėliau ir į nesąžiningus ūkius patenka ir kitų ES draudžiamų medžiagų, galinčių sukelti lėtines ligas, vėžį ir pan.

Europoje taiko baudžiamąją atsakomybę

Nepaisant reikšmingo pavojaus, į nelegalių pesticidų ir kenksmingų medžiagų ne tik turėjimą, bet ir sisteminį platinimą Lietuvoje žiūrima ganėtinai pro pirštus. Visa Europa už tokį nusižengimą taiko baudžiamąją atsakomybę. Mūsų šalyje bet kuris kontrabandininkas ir tonas kenksmingų medžiagų platinantis nusikaltėlis išsisuka lengviau nei su gramu „žolės“ – viso labo sulaukia nedidelės administracinės atsakomybės.

Šiandien, jeigu turi nedidelį kiekį „žolės“ be tikslo platinti, gresia baudžiamoji atsakomybė. O jeigu platini tonas kenksmingų medžiagų ar naudoji jas savo ūkyje (net ekologiniame) ir apnuodiji maisto produktus, bauda gali siekti vos kelis šimtus eurų, už pakartotinius veiksmus – iki tūkstančių, o juridiniam asmeniui – keli procentai nuo apyvartos.

Nors prieš metus nelegalios produkcijos turėtojams ir platintojams finansinės nuobaudos Lietuvoje padidintos, kitų ES valstybių kontekste jos itin mažos ir nepadarė jokios teigiamos įtakos rinkai. Mat neužtenka vien nustatyti baudas – dar svarbiau yra jų neišvengiamumas, aktyvi kontrolė ir žinojimas, kad būsi nubaustas. Lietuvoje tokių atvejų susekimas ir bausmės – reta praktika. Pagavę nelegalių pesticidų naudotoją ar platintoją, paprastai pareigūnai baudžia už neteisingą buhalterinės apsaugos tvarkymą, vertimąsi veikla be leidimo ar kt. Todėl nelegali prekyba uždraustais ir falsifikuotais augalų apsaugos produktais laikoma pelninga ir nerizikinga veikla, nes atlygis solidus, o bausmės – menkos.

2014 m. pagauti ypač slaptai veikę organizuotos grupuotės nariai, kuriai priklausė ir buvęs augalų apsaugos inspektorius. Ši grupuotė rinkai tiekė (buvo paruošę tiekti) apie 5 t įvairių pesticidų padirbtų pesticidų. Byla nagrinėta net septynerius metus, o pažeidėjai nubausti 2021 m. gana švelniomis bausmėmis – mažesne nei 7 000 Eur bauda, o dėl intelektinės nuosavybės vagystės netgi buvo išteisinti. Akivaizdu, kad tokių nelegalių produktų žala gamtai, negautos valstybės biudžeto pajamos, valstybės išlaidos, patirtos tiriant bylą, yra gerokai didesnės nei bauda nusikaltėliams.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vertinimu, nelegalių ir kenksmingų pesticidų naudojimas ir platinimas mūsų šalyje turėtų būti prilyginamas bent sankcijoms, kurios taikomos už vaistų falsifikavimą ir falsifikuotų vaistų prekybą. Už nelegalių vaistų platinimą baudžiama griežtai – baudžiamąja atsakomybe. Lygiai taip pat griežtai, kaip ir visa Europa, reikėtų vertinti ir nelegalių pesticidų naudotojus bei platintojus.