Kauno r. Nėra vienintelio recepto žemės ūkyje. Kasmet svarbu stebėti aplinką ir priimti sprendimus. Reikia būti gamtos žmogumi, teigia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kauno rajono augalininkystės konsultantas Rokas Antanynas.

Jis studijuoja VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) doktorantūroje ir kartu su tėčiu ūkininkauja Alytaus r., Simne. Viena iš svarbių jo darbo nuostatų – prisiderinti prie žemdirbio poreikių.

Jau nuo vaikystės žemės ūkis Rokui buvo prie širdies, kiek vėliau su tėvais pradėjo ūkininkauti, nes turėjo savo žemės. Prieš šešerius metus sudalyvavo jaunojo ūkininko programoje ir taip susiklostė, kad pradėjo studijuoti agroverslų specialybę Kauno kolegijoje ir Alytaus rajone įkūrė ūkį.

Paskui jaunuolis ŽŪA baigė agroekologijos magistrantūrą, kur pagrindinės gilinimosi sritys buvo tvarumas, žaliojo kurso strategija.

„Pagalvojau, kad bus niša ir neapsirikau. Didžiausi iššūkiai visur suspėti yra skubūs darbai. Bandau tai suderinti, savo ūkyje daugiausia dirbu su tėčiu, jis padeda. LŽŪKT vienas iš pagrindinių dalykų – prisiderinti prie žemdirbio poreikių, atliepti, ko jis prašo. Būna, kad turi mesti savo darbus ir žiūrėti, jog klientas būtų patenkintas“, – sako R. Antanynas, kurį šiuo metu dažniausiai galima rasti ūkininkų laukuose.

Pagrindinė jo darbinė veikla – augalų apsaugos žurnalų pildymas, dirvožemio ėminiai. Šie darbai vyksta visus metus. Pavasarį dar atlieka pasėlių stebėjimus.

Turi daugiau nei 90 klientų, kurie skirtingi. Kai kurie turi ir 20 ha, su jais darbo mažiau, o turintiesiems 1 000 ha reikia daugiau paslaugų, tarp jų – sudaryti tręšimo planus.

Paklaustas, kaip žemės ūkio politika veikia žemdirbius, Rokas tampa dalykiškas. Anot jo, pati rinka diktuoja ūkininkavimo sąlygas, pabrango trąšos, augalų apsaugos produktai, degalai, pasikeitė atlygio sistema.

„Žemdirbys priverstas investuoti į naujas technologijas: išmanias sėjamąsias, tręštuvus, kad galėtų mažinti darbo sąnaudas ir vienu metu atlikti kelias operacijas, kartu mažinti trąšų kiekį, pavyzdžiui, lokaliai įterpiant, taikant kintamą normą. Atsiranda ūkininkavimo preciziškumas. Dabar visi skaičiuoja, be reikalo nepila nei pesticidų, nei trąšų. Be to, atsiranda apsauginės zonos, melioracijos grioviai. Kažkiek tai sumažins ūkininkavimo plotų“, – tendencijas vardija augalininkystės konsultantas.

Jis teigia, kad šie metai įdomūs, nes atsirado deklaravimo naujovių, neliko žalinimo reikalavimo, tačiau 5 proc. reikia skirti kraštovaizdžio elementams, sėjomainai.

„Išmokos taip pat bus diferencijuojamos: kas norės gauti didesnes subsidijas, turės stengtis labiau, taikyti, pavyzdžiui, 4 laukų sėjomainą, pasirinkti daugiau veiklų“, – pabrėžia jaunasis specialistas.

R. Antanyno su tėčiu dirbamos žemės plotas užima 90 hektarų. Paprašytas palyginti smulkiųjų ir stambiųjų ūkininkų galimybes keičiantis žemės ūkio politikai, Rokas yra atviras.

Pasirūpinti tinkama technikos baze stambiajam ūkininkui lengviau. Kas turi mažesnį plotą, daugiau laiko užtrunka, išlaidos didesnės, nes su galinga technika vienu metu galima kelias operacijas atlikti. O investicijos į naują techniką – didelės. Tad mažam ūkiui investuoti nelengva, nepakanka paramos sėjamajai ar naujam traktoriui įsigyti.

Kokių nepageidaujamų reiškinių augalininkystėje įžvelgia specialistas? Jis teigia, kad daug ūkininkų eina prie supaprastinto žemės dirbimo. O taikant technologijas (pvz., strip-till, no-till), kai sėjama tiesiai į ražieną, iškyla šliužų problema, ypač rapsų pasėliuose. Arba vos ne kas antrame ūkyje, kuris taiko supraprastintą žemės dirbimą, labai išveši daržinės žliūgės, visos kitos piktžolės, kurių dalis taikant ariminį žemės dirbimą būtų užverstos, jas būtų paprasčiau kontroliuoti, reikėtų mažiau pesticidų.

Dar viena didelė problema laukuose – piktžolės tampa atsparios herbicidams. Ypač didėja vienaskilčių piktžolių atsparumas: tuščiųjų avižų, dirvinių smilguolių. Jos įgauna atsparumą, ypač jeigu nesilaikoma sėjomainos.

Rokas pirmus metus studijuoja ir ŽŪA doktorantūroje. Jo mokslinio darbo tema susijusi su tarpiniais pasėliais, kurie atlieka ne vieną funkciją.

„Magistro darbo tema buvo apie skirtingas žemės dirbimo sistemas. Tai doktorantūra – tarsi tęstinumas, nes tarpinių pasėlių klausimas aktualus, ypač ekologiniams ūkiams, kur negalima naudoti cheminių priemonių, o tarpiniai pasėliai gali spręsti piktžolių problemą, pavyzdžiui, jas stelbti. Tarpiniai pasėliai atlieka ir eroduojamų dirvų apsaugą ir daug kitų funkcijų“, – dalijasi žiniomis specialistas.

Jis taip pat patvirtina, kad jam įdomu stebėti ir analizuoti gamtą, jos reiškinius, suprasti, kaip keičiasi klimatas.

„Nuo to laiko, kai pradėjau dirbti prieš ketverius metus, vos ne kiekvienas pavasaris kitoks, todėl augalų augimas skiriasi: vienas pavasaris šaltesnis ir sausas, kitas – lietingas, šiemet staiga atšilo po Velykų. Taigi, nėra to vienintelio recepto žemės ūkyje: pasirašei, susidėliojai ir eini kiekvienais metais pagal tą patį receptą. Kiekvienais metais reikia stebėti aplinką, klausytis ir priimti sprendimus. Reikia būti gamtos žmogumi“, – sako R. Antanynas.

Su ūkininkais jam dirbti sekasi ir patinka, ūkininkai vertina jo žinias, o ne jauną amžių. Kita vertus, specialistas nesiginčija. Anot jo, jei žmogus turi savo nuomonę ar nuostatų, nelabai tai pakeisi. Gali ką nors parekomenduoti, bet ūkininkas pats nuspręs, ar jam tai tinka.