Kaunas. Kokį poveikį apsirūpinimui maistu ir maisto produktų kainoms turės šių metų žalinimo išimtys ir leidimas žaliąjį pūdymą naudoti einamųjų metų žemės ūkio produkcijai gaminti? Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius šias išimtis vertina atsargiai ir nelaiko tai viską iš esmės keičiančia priemone.

Pasak jo, tai tik viena iš daugelio galimų priemonių, pagaliau rodanti, kad apsirūpinti maistu tampa strateginiu valstybės tikslu.

„Gerai, kad sureaguota gana greitai ir naujosiose taisyklėse atsiranda tai, apie ką kalbama aukščiausios Europos politikos lygmeniu.

Man patinka, kad pagaliau yra kryptis ir nuo kalbų einama prie konkrečių veiksmų. Tiesa, kol kas labai minimalių, nes stiprumo tame nėra, gerai tik tai, kad yra kryptis ir apie tai susimąstyta“, – pastebi R. Juknevičius, Lietuvos politikoje pasigendantis ir daugiau veiksmų, apie kuriuos kalbama Europos Komisijos komunikate.

Kokį poveikį leidimas žaliajame pūdyme auginti derlių turės žemės ūkio gamybai? LŪS pirmininkas abejoja, kad dėl šių išimčių ūkininkai užaugins daugiau produkcijos. O tam įtakos gali turėti keli veiksniai.

Viena, žaliasis pūdymas jau ne vienus metus deklaruojamų pasėlių struktūroje sudaro tik apie 2 proc., todėl, R. Juknevičiaus nuomone, tai tikrai nėra radikaliai viską keičiantis sprendimas.

Be to, neaišku, ar galimybe auginti derlių žaliajame pūdyme ūkininkai iš viso pasinaudos, nes, pirma, sėjomaina planuojama iš anksto, antra – daugelis žemdirbių papildomam plotui neturi sukaupę sėklų, trąšų ir augalų apsaugos produktų atsargų.

Pasak jo, kai kuriems ūkininkams ir apsirūpinimas sėkla gali tapti iššūkiu, jau nekalbant apie trąšas, kurios pabrango 6 kartus.

„Jei vis dėlto ūkininkai ryžtųsi tuos plotus apsėti, kyla klausimas, ar jie būtų pajėgūs papildomuose plotuose atlikti tokius technologinius veiksmus, kaip patręšti augalus, kurie būtini derliaus priedui gauti.

Jei trąšų, nupirktų anksčiau už šiek tiek protingesnę kainą, rezervo žemdirbiai neturi ir jas reikia pirkti dabar, kai tokia kainų pasiutpolkė, abejoju, kad bus pasinaudota galimybe auginti derlių žalinimui skirtuose plotuose“, – sako R. Juknevičius.

Pašnekovo įsitikinimu, daugelis ūkininkų šių papildomų plotų negebės ir nenorės efektyviai išnaudoti ir dėl tris kartus pabrangusių degalų, du kartus – elektros, reikalingos nuimtam derliui apdoroti.

Įtakos apsisprendimui žalinimui skirtuose plotuose neauginti produkcijos gali turėti ir gerokai padidėjusios metalo kainos, dėl ko brango technika ir jos atsarginės dalys.

„Palyginti su praėjusių metų derliaus savikaina, atsirado daug veiksnių, kurie jau daro įtaką, bet kai pradedame kalbėti apie trąšas, kurios brango ne procentais, o kartais, akivaizdu, kad visa tai ūkininkus verčia neinvestuoti į tokias brangias trąšas, nepirkti viso reikiamo kiekio, o tai iš anksto lemia ir menkesnį derlių“, – tendencijas vardija LŪS pirmininkas.

Bado nebus, bet pasiūla lentynose galimai taps menkesnė

Sumažėjusiai grūdų pasiūlai ir išaugusiai paklausai didelę įtaką daro Rusijos karas prieš Ukrainą, tad kyla klausimas, kokia vis dėlto bus būsimo derliaus pardavimo kaina, ypač galutinių produktų?

Pasak R. Juknevičiaus, grūdų Lietuvoje nepritrūks, tačiau pasaulinė rinka neišvengiamai turės įtakos grūdų ir galutinių produktų kainai – ne tik miltų, iš jų kepamos duonos ir bandelių, bet ir mėsos, ypač paukštienos ir kiaulienos.

„Nemažus grūdų kiekius eksportuodavome, o į Lietuvą importuodavome kombinuotiesiems pašarams gaminti reikalingus komponentus, tarp kurių – iš Ukrainos vežamos saulėgrąžų išspaudos, kukurūzai (pastarųjų eksportas į ES sudarė net 60 procentų). Tad dabartinė situacija gąsdina, nes tai neišvengiamai turės įtakos maisto brangimui.

Tačiau bado tikrai nebus, tik gali sumažėti asortimentas, kilti problemų dėl to, kad dalis žmonių paprasčiausiai neįpirks maisto“, – sako pašnekovas, matantis du šios problemos sprendimo būdus.

Pirmas variantas – viską daryti, kad maisto būtų pagaminta daug ir kainos labai stipriai neišaugtų. Pasak jo, leidimas auginti derlių žalinimui skirtuose plotuose – mažas žingsnelis į tą pusę.

Kitas variantas – pasirūpinti ekonomika, kuri lemia biudžetą, kad valstybė galėtų padėti tiems žmonėms, kurie neįpirks maisto.

Kiti galimi žingsniai apsirūpinimui maistu padidinti

Kokie dar sprendimai turėtų būti priimti, norint apsirūpinti maistu ir suvaldyti didėjančias jo kainas? R. Juknevičius siūlo sekti kaimyninės Lenkijos pavyzdžiu, kuri COVID-19 pasekmėms likviduoti ėmėsi drastiškų pokyčių – laikinai atsisakė pridėtinės vertės mokesčio maisto produktams, sudarė mokestines lengvatas trąšoms, degalams, t. y. tam, kas maisto gamybos grandinėje sudaro pagrindinę išlaidų dalį.

„Mūsų politikai kalba, kad tokių dalykų neapsimoka daryti, nes laimės kažkas kitas, bet maisto kainos vartotojui labai nepasikeis. Man tai norisi replikuoti: jei nesirūpinate toje grandinėje dirbančiais Lietuvos verslais, ūkininkais, ar apskritai domitės apsirūpinimu maistu? Man atrodo, kad ne.

Kalbama, kad kainų skirtumas bus nedidelis – gal tik 7 proc., bet tai lemia, kad agroverslo sektorius iškrinta iš konkurencinių sąlygų – nepajėgiame konkuruoti su kaimynais. Vadinasi, mažėja gamybos apimtys, todėl daugiau maisto reikia importuoti, o tai susiję su didesne kaina. Tai vienas iš pavyzdžių, ką gali ir ko negali politikai“, – tvirtina pašnekovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad gamybą mažina ir įvairūs suvaržymai, pertekliniai reikalavimai, biurokratinės kliūtys, neleidžiančios ūkininkams atlikti savo darbo.