Vilnius. Visi maisto produktai turi cheminių medžiagų, tad chemijos baimė dažniausiai nepagrįsta, tikina asociacijos „CropLife Lietuva“ vadovė Zita Varanavičienė.

Gyventojai per daug absoliutina požiūrį į chemines medžiagas, naudojamas gaminant ir auginant maistą, taip pat pamiršta, kad net natūralūs elementai sudaryti iš cheminių junginių. Pavyzdžiui, jei įprasto banano sudėtį pateiktume sudedamųjų dalių etiketėje, pamatytume, kad jį sudaro daugiau nei 50 įvairiausių cheminių junginių.

Pasak „CropLife Lietuva“ vadovės Zitos Varanavičienės, dažnas lietuvis chemines medžiagas suvokia ne kaip mus supančio pasaulio sudedamąsias dalis.

„Apibūdinant maisto produktą, kaip neturintį cheminių medžiagų, dažnai gyventojai turi omenyje, kad jame nėra žalingų arba dirbtinių medžiagų priedų. Vis dėlto toks termino „chemija“ vartojimas klaidina. Jis vartotojų akyse suponuoja, kad visos cheminės medžiagos yra blogos, o tai leidžia itin pasipelnyti klaidingą rinkodarą taikantiems verslams“, – sako specialistė.

Pasak jos, net ypač natūralios, kiekvieną dieną naudojamos maistingosios medžiagos sudarytos iš cheminių elementų.

„Vitaminai, įvairūs mineralai, baltymai, riebalai ar eteriniai aliejai taip pat sudaryti iš įvairių cheminių medžiagų. Be to, jei valgote vaisius, daržoves ar mėsą – jūs taip pat valgote cheminius darinius. Netgi žmogaus kūnas sudarytas iš cheminių medžiagų. Tad drąsiai galime teigti, kas nėra tokio dalyko kaip maisto produktų be chemijos. Svarbu suprasti, kad gaminiai, neturintys cheminių medžiagų, neegzistuoja“, – priduria ekspertė.

Chemijos priemonės griežtai reglamentuojamos

Z. Varanavičienė teigia, kad chemijos baimė lemia ir skirtingą vartotojo elgesį.

„Įvairūs užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad vartotojai, nepagrįstai bijantys chemijos maisto produktuose, dažniau renkasi gaminius, ant kurių pakuotės pažymėta, kad jie natūralūs. Tačiau gyventojai dažnai nesupranta, kad cheminės medžiagos, naudojamos auginant ar gaminant maisto gaminius, yra itin stipriai reglamentuojamos, kol suteikiami leidimai jas naudoti, atliekama labai daug tyrimų, vertinimų ir skaičiavimų. Jei produktas yra patvirtintas, ištirtas, patvirtintas ES valstybėse ir naudojamas pagal paskirtį, jis bus nekenksmingas“, – komentuoja „CropLife Lietuva“ vadovė.

Padeda užauginti daugiau

Chemofobija pasireiškia ne tik perkant tam tikrus maisto produktus su saugumą užtikrinančiais priedais, bet ir daržoves ar vaisius, augintus naudojant augalų apsaugos produktus.

Vis dėto, pasak ekspertės, reikia suprasti, kad žemės ūkio produktų augimas ir maisto saugos užtikrinimas glaudžiai siejasi su naujausiomis cheminėmis  molekulėmis ir technologijomis.

Anot jos, jei šių medžiagų nenaudosime, pasaulyje nepavyks užauginti reikiamo kiekio maisto, augaliniai produktai bus užteršti mikotoksinais (žmogaus organizmui kenksmingomis medžiagos, kurias išskiria kai kurie pelėsiniai grybai), paruoštas maistas pernelyg greitai taps netinkamas vartoti.

„Per pastaruosius 60 metų iš to paties ploto gaunamas žemės ūkio derlius išaugo itin daug. Vertinant atskiras kultūras matome, kad rugių derlingumas padidėjo 2,7 karto, kukurūzų – 3 kartus, o kviečių net 3,5 karto. Kitų kultūrų užauginimo kiekis augo iki 2 kartų. Vadinasi, sumažėjo poreikis plėsti maisto auginimui reikalingos žemės plotus.

Maistu aprūpinti augančia žmonių populiaciją padėjo investicijos į žemės ūkyje pritaikomas ir naudojamas chemines ir aukštųjų technologijų priemones. Turime suprasti – jei neinvestuosime į naujausias technologijas, žemės ūkis negebės užauginti reikiamo kiekio produkcijos, o tai gali lemti produktų trūkumą visame pasaulyje“, – neabejoja Z. Varanavičienė.

Europiečiai valgo sveiką maistą

Nugalėti chemijos baimę padės moksliniai tyrimai ir faktai. „CropLife Lietuva“ vadovė ragina pasitikėti ES kontrolės institucijų pateikiama informacija, kuri paremta nuodugniais tyrimais ir griežtais saugumo standartais.

„Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) tyrė pesticidų kiekį įvairiuose žemės ūkio produktuose. Iš 2022 m. Europos Sąjungoje surinktų 110 829 maisto mėginių net 96,3 proc. jų neviršijo įstatymuose nustatytų normų, o vos 4 148 mėginiuose (3,7 proc.) nustatytos ribos buvo viršytos. Palyginti su 2019 m., šis rezultatas yra 0,2 proc. mažesnis, nei ankstesniais metais, o EFSA ataskaitoje pateikiami duomenys leidžia daryti išvadą, kad ES valgome saugų ir kokybišką maistą.

Nors vis dar pasigirsta kritikos ūkininkams, neva jie piktnaudžiauja pesticidais, ne pirmus metus vykdomi tyrimai rodo, kad augintojai atsakingai laikosi nustatytų saugos reikalavimų ir moka išauginti sveiką maistą.

Turime suprasti, kad augalų apsaugos produktai augalams yra tas pats, kas vaistai žmonėms – jei naudojami atsakingai ir pagal rekomendacijas, padeda apsaugoti derlių nuo jo praradimo“, – pažymi ekspertė.

Ji priduria, kad augalų apsaugos produktai yra brangūs ūkininkavimo įrankiai, todėl ūkininkai stengiasi naudoti jų tiek, kiek reikia.

„Tvarus ūkininkavimas ne tik apibrėžia aplinkosauginius motyvus, bet ir apima pagarbą darbuotojui, socialinę atsakomybę ir išteklių taupymą. Todėl svarbiausia nepamiršti esminės žemės ūkio misijos – auginti saugų ir sveiką maistą, išmaitinti nuolat augančią populiaciją. Pavyzdžiui, nesusitvarkius su grybinėmis ligomis ir mikotoksinais užkrėstas maistas yra netinkamas valgyti“, – sako Z. Varanavičienė.