Basf A1 2024 05 28 Basf m1 2024 05 28
Nuomonė
Visi už laimingesnes vištas, bet mokėti daugiau nenori

Vilnius. „Sprendimas pereiti prie ant kraiko ar laisvėje laikomų vištų kiaušinių yra etiškas ir politiškai korektiškas, bet kas už tai mokės?“ – retoriškai klausia Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas.

Europos Sąjungai 2027 m. rengiantis pereiti į laisvai laikomų vištų kiaušinių erą ir Lietuvos prekybos centrams užsimojus šį terminą dar labiau paankstinti, G. Kauzonas svarsto, iš kur reikės paimti reikiamus milijonus eurų paukštidžių pertvarkoms.

Vartotojų įpročių tyrimai rodo, kad Lietuvos vartotojams renkantis kiaušinių produkciją vis dar didžiausią įtaką daro kaina, nes pirkėjai dažniausiai renkasi pigiausią prekę. Kita vertus, ant kraiko laikomų vištų kiaušiniai, kaip ir laisvai laikomų, užima tik kiek daugiau nei 10–15 proc. rinkos.

Bioversija 2024 04 26 m7

„Visi pasisakė už laimingesnes vištas, bet nenori mokėti nė cento daugiau, o tai labai didelė problema“, – sako LPA vadovas.

Jo teigimu, Lietuvos kiaušinių eksportas siekia apie 30–40 procentų. Vietinių įmonių produkcijos galima įsigyti ir, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje bei kitose Artimųjų Rytų šalyse. Artimiausiu metu taip pat planuojama pradėti eksportą į Japoniją.

Nuo praėjusių metų rudens Lietuvos verslininkai gavo leidimą eksportuoti savo produkciją į JAV, kur pastebimas kiaušinių produkcijos deficitas. Pabrėžtina, kad Lietuva yra tik antra Europos Sąjungos šalis po Nyderlandų, turinti tokį leidimą.

Vidaus rinkoje kiaušinių gamintojams sunku konkuruoti su trečiųjų šalių produkcija, kuri gerokai pigesnė. G. Kauzonas tai aiškina tuo, kad trečiosiose šalyse nėra tokių griežtų reglamentų dėl paukščių lesalo kokybės, antibiotikų naudojimo, vakcinacijos ir gyvūnų gerovės.

Didelis iššūkis Lietuvos kiaušinių gamintojams – paukščių gripas, kuris nebėra sezoninis reiškinys. Žiemos tapo šiltesnės, o paukščių migracija prasideda daug anksčiau.

Gytis Kauzonas sako, kad nė vienas gamintojas neapsaugotas nuo paukščių gripo protrūkio, net jei ir laikosi visų saugos taisyklių. O jeigu ši liga, dėl kurios 37 Europos šalyse praėjusiais metais papjauta apie 50 mln. paukščių, bus aptikta bent 500 m spinduliu nuo įmonės, tai nutrauks bet kokį eksportą iš šios teritorijos.

Baltijos šalys, tarp jų ir Lietuva, vis dar išlieka paukščių gripo nepaliesta teritorija, todėl vietos įmonės turi galimybę parduoti kiaušinius ten, kur ši liga siautėja ir pastebimas kiaušinių deficitas – Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitur.

„Kiaušinių ir paukštienos importas į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių pernai išaugo tris kartus. Šiuo metu ES leidžia importuoti tokią produkciją, nors ji gaminama nesilaikant tokių griežtų taisyklių, kaip vietinėse įmonėse. Jos priverstos nutraukti veiklą, nes nesugeba pasiūlyti tokios pigios produkcijos kaip gamintojai iš trečiųjų šalių“, – susirūpinimą reiškia G. Kauzonas.

Lietuvos paukštininkystės pramonė kasmet pagamina 100 tūkst. t paukštienos ir 880 tūkst. kiaušinių. Šios pramonės šakos įmonėse, kurių apyvarta siekia 230 mln. Eur per metus, dirba 3000 darbuotojų. Kasmet sumokama 20 mln. Eur mokesčių.

Parengta: pagal LPA inf.
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
    Setupad-desktop-po tekstu

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
    Visos apklausos