Vilnius. Įdėmiai sekantieji situaciją pasaulio pieno sektoriuje žino - pieno vis dar pagaminama daugiau negu suvartojama. Perdirbėjai už parduotą pieną moka mažiausią kainą visoje „Šia našta turime dalytis visi kartu ir netapti artėjančių rinkimų įkaitais", - sako žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, kuri dalijasi mintimis apie nuostolių kompensacijų paieškas Briuselyje, paramos fondo kūrimą, kooperacijos stiprinimą ir kitus pieno sektoriui svarbius klausimus.

Pieno gamintojų teigimu, pernai jie patyrė 93 mln. eurų nuostolių, iš kurių kompensuota tik 24,46 mln. eurų. Pieno gamintojų asociacijos rezoliucijoje reikalaujama kompensuoti likusius 70 mln. eurų. Ar šie reikalavimai pagrįsti?

Mūsų pieno gamintojų reikalavimai visiškai pagrįsti. Neseniai vykusioje Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje paprašėme 70 mln. eurų paramos iš Europos Sąjungos biudžeto, nes, mūsų manymu, pieno kainų kritimui įtaką iš dalies padarė ES sprendimai ir Rusijos embargas.

Pieno kvotų sistema buvo svarbi, nes ir Europos pieno tarybos prezidentas Romualdas Šaberis aiškiai pasakė, kad pieno pagaminama per daug. Žinoma, ne Lietuvoje, o didžiosiose ES šalyse. Bet kodėl dėl to turėtų kentėti Lietuvos pieno gamintojai? Būtų išmintinga grįžti prie pieno kvotų.

Pieno gamintojai reikalauja, kad kooperatinei pieno perdirbimo įmonei „Pienas LT" būtų suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas ir rasta 15 mln. eurų suma būtinosioms investicijoms įgyvendinti.

Laukiame, kad įmonė parengtų galimybių studiją dėl jų įgyvendinamo projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir pateiktų mums reikiamus dokumentus. O mes jau juos derinsime su visuomene bei kitomis institucijomis, po to teiksime Vyriausybei dėl pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Visa tai turėtume padaryti šių metų pirmąjį pusmetį, bet viskas priklausys nuo pačio ŽŪK „Pienas LT".

Ką manote apie pieno rinkos gyvybingumo fondo sukūrimą, kuriam galėtų būtų panaudota dalis pridėtinės vertės mokesčio, surenkamo į valstybės biudžetą už pieną ir pieno produktus?

Tokį fondą reikia kurti ne krizės įkarštyje, o tada, kai ji baigiasi. Minėtasis fondas yra ilgalaikė priemonė. Dalis jo galėtų būti valstybės, dalis - pačių žemdirbių lėšos. Mano manymu, toks fondas turėtų būti skirtas ne tik pieno sektoriui, bet visam žemės ūkiui.

Nuo 2016-ųjų metų pieno gamintojai reikalauja jiems netaikyti tiesioginių išmokų už pirmuosius hektarus, t. y. perskirstymo išmokos schemos. Ar šis reikalavimas gali būti įgyvendinamas?

Sprendimas išmokai už pirmuosius hektarus šiemet skirti 15 proc. tiesioginių išmokų sumos jau priimtas. Manau, kad didesnės išmokos taikymas smulkiesiems ūkininkams yra efektyvi priemonė mažinant socialinę atskirtį kaime, nepaisant to, jog kai kuriais atvejais tuo pasinaudoja ir vadinamieji „sofos" ūkininkai. Bet jų mažuma. Ponas Jonas Vilionis prieštarauja pats sau, reikalauja padėti smulkiesiems, bet didesnių išmokų neleidžia mokėti.

O štai dėl šios išmokos skyrimo 2017 m. dar turime laiko apsispręsti. Žinoma, turėsime  atsižvelgti į tai, kad jos negalime susieti su gamyba, pavyzdžiui, gyvulių laikymu.

Pieno gamintojai siekia, kad šiemet už kvotinio pieno toną būtų mokama 25,20 Eur/t dydžio išmoka. Ar tai yra realūs norai?

Šios paramos skyrimą, deja, lemia dar 2009 metų ES Tarybos reglamentas. Vadinamoji pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama gali būti teikiama pagal 2013 metais teiktos paramos nuostatas ir kasmet mažinama. 2015 metais ji galėjo siekti 75 proc. 2013 metų lygio, 2016 metais turi neviršyti 70 proc. 2013 metų nustatyto lygio, tai yra neviršyti 17,2 mln. eurų. Taigi, nacionalinėms išmokoms už kvotinį pieną už 2016 metus ir taip planuojame skirti didžiausią leistiną sumą - ji sieks apie 17 mln. eurų. Išmokos dydis turėtų būti apie 15 eurų už toną. Paramą, kaip ir pernai, ketiname skirti tik tiems ūkiams, kurie šiuo metu laiko melžiamas karves. Gera žinia ta, kad šiuos pinigus ūkiams planuojame išmokėti jau kovo-balandžio mėnesiais  - taip anksti dar nebuvo mokėta.

Kaip Jūs reaguojate į pieno gamintojų reikalavimą 30 proc. sumažinti Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojų skaičių?

Aš pasisakau už tai, kad dirbančiųjų valstybės institucijose skaičių reikėtų mažinti, o sąžiningai, daug dirbantiems žmonėms atlyginimai turėtų būti didinami.

Pieno gamintojai norėtų, kad būtų panaikintas Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas. Ar tai lengvai įgyvendinamas noras?

Šis įstatymas reguliuoja ne kainas, o tarpusavio santykius: sutarčių sudarymą (už jų nebuvimą ar neteisingą sudarymą yra numatytos baudos). Įstatymas paskatino kooperatyvus sudaryti pastovesnes sutartis su pieno perdirbėjais, todėl jiems šiek tiek pakilo ir pieno kaina. Jeigu ne tik atskiri pieno gamintojai, bet ir visi socialiniai partneriai nuspręs vieningai įstatymą  panaikinti, tai tą juk, manau, bus nesunku padaryti. Tačiau daugelis mano, kad jį reikia ne panaikinti, o grįžti prie pirminio varianto.

Kooperacija iki šiol pieno gamintojams ypač aktuali problema. Ar teisūs pieno gamintojai, savo rezoliucijoje reikalaudami kooperacijos skatinimui iš ES biudžeto skirti papildomą finansinę paramą?

Tai tikrai mane stebinantis reikalavimas. Juk ir galimybių, ir ES pinigų tikrai yra, tereikia tik domėtis ir jais naudotis. Svarstome teikti lengvatines paskolas pripažintoms žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms, imančioms kreditus trumpalaikiam turtui įsigyti.

Ministerija taip pat yra pateikusi Seimui svarstyti Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo projektą. Jis nustato griežtesnius kooperatyvų pripažinimo žemės ūkio kooperatyvais pagrindus. Pakeisti pripažinimo kriterijai leistų geriau nustatyti tuos kooperatyvus, kurie realiai atstovauja pieno gamintojų interesams.

Žemės ūkio rūmus ypač suerzino šiemet skirtas 100 tūkst. eurų mažesnis  finansavimas savivaldos stiprinimui. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas?

Gal jau gana aklai skirti pinigus? Šios lėšos turėtų būti skiriamos ūkininkų savivaldai stiprinti, o dabar už jas išlaikomi sargai, kiemsargiai ir net valytojos.

Mes nežinome, koks bendras ŽŪR biudžetas, kiek žmonių dirba. Ministerijai svarbiausia, kad rajonuose dirbtų ŽŪR specialistai, kurie ir būtų tie tarpininkai tarp ŽŪM ir ūkininkų, ypač smulkiųjų, aiškintų jiems KPP galimybes, kooperacijos naudą, galimybes mažuose ūkiuose perdirbti produkciją. Tokių specialistų rajonuose ir keleto išlaikymui pačiuose ŽŪR ministerija ir skiria pinigus.

Akivaizdu, kad keliama didžiulė sumaištis, ir nenustebsiu, jeigu piketai vyks kiekvieną dieną. Daugeliui ūkininkų asociacijų vadovauja opozicinėms partijoms prijaučiantys rajoniniai politikai, kurie turi ketinimų vieną dieną ateiti į nacionalinę politiką, o ūkininkai lieka be deramų atstovų.

Sutrumpintai pagal ŽŪM pranešimą