Vilnius. Europos Parlamentui trečiadienį nedidele balsų persvara pritarus Gamtos atkūrimo reglamentui, jį inicijavęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad oponentų argumentai buvo nepagrįsti, o papildomų išlaidų ir pareigų išsigandę ūkininkai neteisingai informuoti.

„Mes gyvename tokiais laikais, kai baimė yra labai gerai parduodamas produktas viešojoje erdvėje ir, aišku, tai yra kažkokios vienos iš grupių nepasitenkinimas, tai padeda skleisti vienas ar kitas žinutes, kurti dirbtinį priešą, vienyti kažkokią vieną bendruomenę prieš kitą kartu sau žeriant politinius dividendus“, – BNS ketvirtadiedį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos (EK) narys V. Sinkevičius.

„Labai daug buvo netikrų žinučių, kurios buvo transliuotos ne tik žemės ūkiui, bet ir atsinaujinančiai energetikai ir galų gale bendrai įmonėms“, – pridūrė jis.

Anot EK nario, dabar yra itin svarbu informuoti suinteresuotas grupes apie reglamento turinį, paneigti emocijų sukeltas baimes.

V. Sinkevičiaus teigimu, pavyzdžiui, argumentas, kad reglamentas trukdys atsinaujinančios energetikos plėtrai, yra visiškai  nepagrįstas. Mat priešingai – tvari energetika „yra absoliutus žaliojo kurso prioritetas“. EK narys pridūrė, kad šią žinutę padėjo suvaldyti pačios energetikos bendrovės.

„Manau, labai svarbų vaidmenį suvaidino asociacijos, įmonės, plėtojančios atsinaujinančią energetiką, kurios labai aiškiai paskelbė, kad tai neturės jokios (neigiamos – BNS) įtakos“, – sakė EK narys.

Anot jo, nepagrįsta kalbėti ir apie reglamento žalą ūkininkams.

„Lygiai taip pat ir kalbant apie žemės ūkį, šiuo atveju tai tikrai neturės neigiamos įtakos žemės ūkiui ir ypač ūkininkams, bet šalys narės turės visišką laisvę įsigyti savo gamtos atkūrimo planus.

Nelabai suprantu, kodėl jos turėtų apkrauti ūkininkus kažkokiais papildomais reikalavimais, visiškai nėra poreikio. (...) Jokio poreikio tame įstatyme numatyti kažkokių papildomų naštų ūkininkams nebuvo ir nėra“, – aiškino V. Sinkevičius.

„Bendrai ūkininkai, miškininkai, žvejai bus šio įstatymo laimėtojai, nes nepamirškime, kad sėkmingam ūkininkavimui reikalingos derlingos žemės, vanduo, ekosistemos funkcijos“, – sakė eurokomisaras.

Pasak jo, įstatymas Lietuvoje įsigalios maždaug po trejų metų.

Eurokomisaro teigimu, iki metų pabaigos įstatymas bus paruoštas galutinai, jis bus patvirtintas tiek Parlamento, tiek Tarybos, ir šalys narės per dvejus metus turės parengti savo nacionalinius gamtos atkūrimo planus. Jis mano, kad praeis bent treji metai tai tikrai, kol praktiškai pradės veikti įstatymas.