Šiauliai. Maždaug po dviejų savaičių žieminių rapsų pasėlių priežiūros darbai bus baigti ir beliks laukti derliaus brandos. Žemdirbiai nuogąstauja, kad dėl apyvartinių lėšų trūkumo šiemet gali nepavykti išlaikyti pavyzdinės pasėlių priežiūros tvarkos ir dėl to patirti nuostolių.

Žemdirbiams šis pavasaris nebuvo lengvas. Kovo viduryje prasidėjęs karantinas apsunkino sėjai reikalingų prekių logistiką, ir tik agroverslo įmonių sutelkimo ir profesionalaus darbo dėka pavyko išvengti didesnių su tuo susijusių bėdų. Ilgai tvyrojo baimė ir nerimas, kaip apsaugoti nuo COVID-19 viruso save, šeimos narius ir ūkių darbuotojus, bet dabar jau daugelis ramiau atsikvėpė – epidemija, atrodo, atslūgsta, kaimiškose vietovėse buvo fiksuoti tik pavieniai susirgimai.

Apyvartinių lėšų trūkumas ir apsunkintos galimybės pasiskolinti iš bankų – štai didžiausias iššūkis, kuris kybo virš žemdirbių galvų.

Poreikis skolintis pinigų apyvartinėms lėšoms būdavo kasmet, tik šiek tiek kisdavo, priklausomai nuo to, ar geresni metai pasitaikydavo žemės ūkiui, ar prastesni. Būdavo nusistovėjusi tvarka, kad įmonės pasiimdavo kreditus ir savo klientus ūkininkus aprūpindavo apyvartinėmis lėšomis, o šie atsiskaitydavo pardavę derlių. Jokių problemų nekildavo ir norint pasiskolinti iš bankų, tačiau šiemet ne vienas žemdirbys buvo nemaloniai nustebintas sulaukęs visai ne tokio atsakymo, kokio tikėjosi.

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad šį pavasarį ne vienas ūkininkas susidūrė su tuo, kad bankai nenori duoti kreditų tokiomis sąlygomis, kokios jos buvo nusistovėjusios anksčiau.

„Būdavo įprasta praktika kreiptis į banką ir maždaug per dvi savaites gauti reikalingą kreditą, tačiau šiemet situacija pasikeitė. Bankų specialistai, įvertinę ūkių finansinę būklę, atsisakydavo teikti kreditą iki tol galiojusiomis sąlygomis. Suprantama, kad tam gali būti ir objektyvių priežasčių: ūkių finansinė būklė tikrai nėra tokia, kokia būdavo gerais laikais.

Prisiminkime, kad žemdirbiams pastarieji treji metai buvo sunkūs – ir dėl ekstremalių oro sąlygų, ir dėl kritusių produkcijos supirkimo kainų, ir visa tai blogina ūkininkų galimybes grąžinti pinigus“, - pastebi R. Juknevičius ir priduria, kad vietoj 4 proc. metinių palūkanų dabar tenka skolintis net su 16 proc. siekiančiomis palūkanomis.

Tokios didelės palūkanos gaunamos įvertinus visas sąlygas, kurios įrašomos sutartyse, kurias žemdirbiai sudaro iš anksto parduodami derlių ir avansu gaudami visą pasėlių priežiūrai reikalingų produktų „portfelį“.

„Sutartyje įrašyta 8-12 proc. palūkanų, bet ūkininkas būna priverstas pasirašyti sutartį su žemesne negu tos dienos rinkos kaina, ir dėl kainų skirtumo skaičiuojant metinės palūkanos išauga net iki 16-17 proc.“, - skaičiuoja R. Juknevičius.

Agroverslo įmonės, kurios kredituodavo žemdirbius (aprūpindavo trąšomis, sėklomis, augalų apsaugos produktais, o už juos atsiskaityti reikėdavo pardavus derlių), šį pavasarį taip pat susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu dėl pasaulį apėmusios pandemijos.

„Visuose versluose dabar yra lėšų deficitas. Aišku, tos įmonės, kurios dirba su ūkininkais, tikrai nori užsitikrinti grūdų srautą ir siekia sudaryti pardavimo sutartis, todėl jos mielai kredituotų žemdirbius, jei tik iš bankų galėtų skolintis palankiomis sąlygomis“, - svarsto R. Juknevičius.

Rinkoje dar yra legalių ar ne visai legalių skolintojų, kurie irgi lupa „kosmines“ palūkanas. „Ūkininkai iš nevilties būna priversti naudotis viskuo, kas įmanoma, kad tik galėtų užauginti derlių: skolinasi pinigų iš giminių, draugų, pažįstamų, artimųjų. Aišku, smulkesniems ūkiams šiuo atveju lengviau, o stambesniems – sunkiau, nes reikalingos sumos ne tokios, kokias gali pasiskolinti iš bet kurio giminaičio“, - sako R. Juknevičius.

Jei būtų įmanoma tokią situaciją prognozuoti iš anksto, gal būtų ieškota ir rasta išeičių. Tačiau dabar viruso plitimas sutapo su darbų sezono pradžia ir viskas buvo tikrai netikėta. Žemdirbiai viliasi kuo greičiau sulaukti žadėto finansavimo su valstybės garantijomis.

„Lėšų mums reikia dabar. Juk dienos eina, pasėliai auga, ir jų priežiūros darbai turi būti atlikti tiksliai tada, kada reikia. Žieminiams rapsams po dviejų savaičių jau nieko nereikės daryti, nes bus per vėlu ką nors pakeisti. Ne tiek daug laiko liko iki brandos ir žieminiams miežiams bei kviečiams.

Greitai pasėliams nieko nebereikės. Čia juk ne kokia dviračių gamykla, kur pritrūkus detalių, galima stabdyti tos partijos gamybą. Žemdirbiai savo „dviračių partiją“ išleidžia tik kartą per metus, todėl mes viską privalome padaryti maksimaliai gerai“, - sako R. Juknevičius ir priduria, kad laiku neatlikti pasėlių priežiūros darbai gali smarkiai sumažinti derlių, o tada apie pelningumą tektų pamiršti.

MŪ inf.