Tyrimas: visiškai ekologinis ūkininkavimas padidintų teršalų kiekį
2020-01-15

Londonas. Perėjus prie 100 proc. ekologiško maisto gamybos Anglijoje ir Velse bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas padidės, rodo naujausias tyrimas.

Nors visiškai ekologiški ūkiai terštų aplinką mažiau nei chemizuoti ūkiai, mokslininkai teigia, kad tai ribotų maisto gamybą. Dėl to reikėtų daugiau importuoti, todėl užsienyje būtų naudojama iki 5 kartų daugiau žemės. Bendras išmetamųjų teršalų kiekis, palyginti su tradiciniu metodu, padidėtų 21 procentą, rašoma žurnale „Nature Communications“.

Apskaičiuota, kad dėl sintetinių trąšų naudojimo, taip pat dėl gyvūnų išmetamo metano ir dėl dirvožemio sąlygų pasikeitimo žemės ūkis yra atsakingas už maždaug 9 proc. viso Jungtinėje Karalystėje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Šiuo nauju tyrimu siekiama įvertinti, koks poveikis būtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pokyčiui, jeigu visos Anglijos ir Velso maisto produktų gamybos technologijos pereitų prie ekologiškumo.

Linas Agro2 20 04 01

Pasak tyrėjų, toks žingsnis išmetamų teršalų kiekį sumažintų apie 20 proc. augalininkystėje ir maždaug 4 proc. gyvulininkystėje. Tačiau tyrime prognozuojamas didelis maisto gamybos sumažėjimas – maždaug 40 proc., palyginti su intensyviu ūkininkavimu. Mokslininkų teigimu, sumažėjimą lemtų mažesnis pasėlių derlius ir azotą fiksuojančių ankštinių augalų naudojimas sėjomainoje, o tai sumažintų gamybai skirtą žemės plotą.

Taigi pasėlių, tokių kaip kviečiai ir miežiai, produkcija smarkiai sumažėtų. Gyvulininkystėje avių ir mėsinių galvijų skaičius pagal tokį scenarijų padidėtų, tačiau mėsos kiekis sumažėtų dėl mažesnio skerdenų svorio ir ilgesnio apdorojimo laiko tvarkant mėsą ekologiškai.

Tyrimo išvadose teigiama, kad, norint patenkinti maisto paklausą, vietinės gamybos deficitą turės kompensuoti importas. Tyrėjai daro prielaidą, kad importo didinimas pakeistų žemės plotų naudojimą užsienyje. Dėl gerokai mažesnio produktyvumo jis turėtų išaugti 5 kartus, palyginti su žemės plotu, kuris šiuo metu naudojamas maisto gamybai Anglijoje ir Velse.

Užsienio pievų ir ganyklų panaudojimas žemdirbystei sumažina anglies kiekį dirvožemyje. Pagal optimistinį scenarijų, jei būtų keičiami minimalūs kiekiai žemės, bendras išmetamųjų teršalų kiekis liktų beveik nepakitęs. Tačiau jei pusė dirbamos žemės „ateitų iš pievų“, bendras Jungtinės Karalystės maisto gamybos išmetamų teršalų kiekis padidėtų 21 procentą.

„Manome, kad jei ekologinis ūkininkavimas būtų pradėtas vykdyti masiškai nekeičiant mitybos įpročių, mums reikėtų dar beveik 6 mln. ha žemės“, - teigė vienas tyrimo autorių, Redingo universiteto mokslininkas Filipas Džounsas (Philip Jones). – Didžioji jų dalis turėtų būti Europoje. Tai daro susijusį poveikį aplinkai, nes į mūsų maisto sistemas įtraukiamos potencialiai nereikalingos „maisto mylios“ ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas.“

Tyrimo autoriai pripažįsta, kad dėl visiškai ekologinio ūkininkavimo ateityje oras ir vanduo taptų švaresni, biologinė įvairovė pagerėtų. Tačiau tyrimo kritikai sutelkė dėmesį į prielaidą, jog žmonių mityba nepasikeis.

„Prielaidos, padarytos remiantis tyrimo išvada, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas padidės vien dėl gamybos ekologiškumo, yra iš esmės klaidingos, - teigė Dirvožemio asociacijos atstovas Robas Persivalis (Rob Percival). - Tyrime daroma prielaida, kad mitybos pokyčiai nėra akivaizdūs atsižvelgiant į pasaulinę mitybos ir sveikatos krizę, ir kad mes toliau didžiojoje dalyje savo pasėlių auginsime per daug netinkamų dalykų - gyvulių pašarą, augalus, skirtus perdirbti į maistą ir biokurą.“ Tyrėjai atsakė į šią kritiką pabrėždami, kad tai nebuvo šio tyrimo tikslas.

„Prielaida apie mitybą yra labai svarbi: šiuolaikiniai ekologišką produkciją besirenkantys vartotojai yra savarankiška grupė, o ne visa tauta“, - teigė tyrimo bendraautoris dr. Adrianas Viljamsas (Adrian Williams) iš Kranfieldo universiteto.

„Ar kitokios nacionalinės mitybos poreikiai galėtų būti patenkinti naudojant tuos pačius žemės plotus visiškai ekologiškos gamybos atsiradimo atveju, yra atskiro tyrimo objektas. Tikslas buvo suprasti gamybos ribas. Tyrimas buvo pagrįstas griežtu modeliavimu, nustatant gamybos biofizikines ribas (pasėlių plotus) nenaudojant pramoniniu būdu pagaminto azoto“, - teigė dr. A. Viljamsas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.02

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip pandemija veikia jūsų ūkio ir šeimos gyvenimą?
Orai