Kaunas. Pieno supirkimo kaina Lietuvoje pasiekė istorines aukštumas. Kas tai lėmė ir ko pieno gamintojai gali tikėtis ateityje? Įžvalgomis su portalo skaitytojais dalijasi ūkininkas ir kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas RAUDONIUS.

Praėjusį mėnesį pagrindinių pasaulio šalių, kurios eksportuoja pieną, gamyba mažėjo beveik 0,8 procento. Palyginus atskirus regionus, didesnis gamybos mažėjimas fiksuojamas ES, o JAV 2021 m. gamybos prieaugis išliko teigiamas.

Kalbant apie kainas ir rinką, šios dienos situacija labai gera. Šį periodą galbūt galima lyginti su 2013–2014 m. (iki Rusijos embargo). Baltymai, baltyminiai produktai tuomet kainavo daugiau negu dabar, riebalai – mažiau, o bendro produktų krepšelio indeksas buvo šiek tiek didesnis.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais pieno supirkimo kaina vis dar auga. Lietuva pakilo į 14-ąją ES vietą ir pagal pieno kainą (40,04 euro ct/l) jau yra visai šalia ES pieno gamybos lyderių Vokietijos (40,46 Eur ct/l) ir Prancūzijos (40,33 Eur ct/l). Tai rodo, kad ilgainiui susidursime su eksportuojamų produktų konkurencingumu.

Per paskutinį 2021-ųjų ketvirtį pieno kaina Estijoje kilo 10 proc., Latvijoje – 15, Lietuvoje – 19, o visoje ES – 5 procentais. Praėjusią vasarą pieno kaina Latvijoje ir Estijoje buvo didesnė negu Lietuvoje, bet, artėjant metų pabaigai, mūsų šalyje ji pradėjo augti ir aplenkė ne tik Lenkijos, bet ir visos ES vidurkį.

Bendrai skaičiuojant 2021 m. pieno kainą, Lietuvoje ji buvo 1 euro ct/l aukštesnė negu Latvijoje ir dviem – negu Estijoje.

Konkurencingumas – pieno gamintojų naudai

Per 10 metų Lietuvos žaliavinio pieno situacija reikšmingai pasikeitė. 2013–2014 m., kai eksporto produktų rinkos kainų lygis buvo panašus į dabartinę situaciją, ES vidurkis buvo 37–38, o Lietuvos – maždaug 30 Eur ct/l. Šiandien ES ir Lietuvos vidurkiai vienodi – 40 Eur ct/l.

Per 8 metus Lietuvoje įvyko 8 euro centų kainos pokytis, šuolis iš paskutinės ES vietos buvo didelis. Tai rodo, kad konkurencija dėl žaliavinio pieno labai padidėjo ir prie to svariai prisidėjo kooperatyvo „Pienas LT“ veikla.

Pagal eksportuojamų produktų kainų lygį dabartinė Lietuvos pieno kaina daug palankesnė ūkininkams negu prieš 8 metus.   

Pieno kainos Lietuvoje ES vidurkį pasiekė dėl įvairių priežasčių. Viena jų – konkurencija, didėjanti „Pienas LT“ įtaka. Prieš 8 metus, kai Lietuvos pieno gamintojai gaudavo mažiausią kainą ES, jų derybinė galia buvo gerokai mažesnė.

Atsiradus ūkininkų kooperatyvui, perdirbančiam pieną ir galinčiam pasiūlyti didesnę kainą, privatūs perdirbėjai negali atsilikti ir turi kelti kainą. Tai pagrindinė priežastis, dėl ko taip pakilo pieno supirkimo kaina.

Įtakos turėjo ir pieno kiekio mažėjimas iš smulkesnių ūkių, taip pat kitos priežastys (investavimas į pridėtinę vertę, pasikeitusi ūkių struktūra), tik jų įtaka buvo mažesnė.

Pieno kiekio augimo ir kainos prognozės

Pagal „Rabobank“ duomenis, 2021 m. III–IV ketvirčius pieno kiekis, palyginti su ankstesniu periodu, pasaulyje mažėjo, o šių metų I ketvirčio prognozė rodo, kad gamyba pamažu atsigauna ir tai turės įtakos pieno produktų kainų augimui biržose. Tai turėtų stabilizuoti pieno kainą.

Pažiūrėjus į ES ateities kontraktus, sviestas antrą ir trečią šių metų mėnesį dar buvo perkamas už 6 tūkst. Eur/t, lieso pieno milteliai – už 3,6 tūkst. Eur/t, išrūgos – už 1,3 tūkst. Eur/t, bet prognozės rodo, kad kainos kitus ketvirčius leisis žemyn.

Tiek Lietuvos žaliavinio pieno kainos prognozė, tiek ateities sandoriai rodo, kad kainos dar lengvai gali pakilti, bet, tikėtina, jog II–III ketvirtį šiek tiek kris ir užfiksuos „naują normalų lygį“ (jeigu pasaulyje neprasidės karas, ligos, nebus specialiųjų laisvosios prekybos ribojimų).

Reikia atkreipti dėmesį ir į šviežių produktų arba Lietuvos vidaus rinką. Perdirbėjų pagamintų produktų vertė iki 2014 m. augo, paskui prasidėjo Rusijos embargas, pieno krizė. Tik apie 2017 m. pasijuto šioks toks pieno kainos atsigavimas, o gamybą pradėjęs kooperatyvas „Pienas LT“ lėmė jos šuoliuką į viršų, tai atspindi ir eksportas.

Kartu pamatėme ir didėjantį pieno produktų importą į Lietuvos rinką. Tikėtina, didžioji jo dalis – iš Lenkijos, o tai atima dalį rinkos iš Lietuvos įmonių.

Išpilstyto pieno, jogurto, sviesto, lydyto sūrio importo dalis 2020 m. sudarė apie 30 procentų. Taigi, prarandame vidaus rinką. Tai labai rizikinga ilgoje perspektyvoje, reikia ieškoti sprendimų.

Produktyviems arba to siekiantiems ūkiams – palankus metas plėtrai

„Pienas LT“ šiuos metus pradėjo su nauja kainodara – visiems kooperatyvo nariams moka vienodą kainą, iki 2 euro ct/l skiriasi tik pieno surinkimo kaštai. Tai yra viena iš galimybių augti smulkiems ir vidutiniams ūkiams ir, manome, jų nykimas turėtų sulėtėti, o kai kuriems ūkiams – ir sudaryti prielaidų investuoti ir plėstis.

Ūkiai, laikantys iki 15 karvių, pagamina 14 proc. šalies pieno. Šita ūkių dalis dar kažkiek trauksis, jos pieną bus sunku kompensuoti. Stambūs ūkiai šiek tiek kompensuos, bet pagreičio reikia didesnio.

Lietuvos pieno ūkių struktūra ir produktyvumas ES vidurkio nepasiekė, dėl to ūkiai sukuria mažesnį ekonominį efektą. Stiprinti pieno sektorių galima stiprinant kooperaciją, kurios nauda – akivaizdi.

Būtina įgyvendinti Pieno strategiją

Turime ieškoti būdų, kaip vystyti perspektyvų Lietuvos pieno sektorių. Produktyviems arba to siekiantiems ūkiams dabar būtų palankus metas plėtrai.

Pernai daug diskutavome, kaip įgyvendinti Pieno strategiją, kaip paskatinti ūkių kūrimąsi, tarp sektorių pešėmės dėl KPP paramos, bet buvo akivaizdu – tos paramos pieno ūkiai nepanaudos fermoms statyti, nes yra apriboti didžiausių įkainių nustatymo metodikos. Paramos intensyvumas buvo mažas, priemonė tapo nepopuliari.

Tai reikia keisti. Gal verta vieną KPP paramos dalį palikti iki 50–70 tūkst. Eur, už kurią būtų galima įsigyti mėšlo skreperį, pašarų dalytuvą ar pan., o kitą dalį pakelti iki 600 tūkst. eurų, kad jos užtektų fermos statybai? Pataisymai būtini, bet Žemės ūkio ministerijos požiūris į pieno ūkio augimą šiandien gana blogas. O pieno sektorius išlieka perspektyvus, tik jam reikia daugiau investicijų.