Vilnius. Seimas priėmė svarstyti 35-ių parlamentarų siūlymą iki 150 tūkst. eurų riboti tiesiogines išmokas stambiems ūkininkams. Jei Europos Komisija pritars, ribojimus pajustų maždaug 2 tūkst. hektarų ir daugiau valdančių ūkių savininkai. 

Už Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 20, o susilaikė 30. Toliau pataisas Seimas svarstys rudenį, gavęs Vyriausybės išvadą.

Įstatymo projektas į plenarinio posėdžio darbotvarkę jau buvo įtrauktas antradienį, gegužės 18 d., tačiau jo rengėjas Mykolas Majauskas paprašė teisės akto pateikimą vis dėlto perkelti į ketvirtadienį, motyvuodamas tądien svarstomų klausimų svarba ir būtinybe skirti deramą laiką šio projekto diskusijoms.

Kol įstatymo projektas tik pradeda skintis kelią Seime, savo nuomones dėl siūlymų išsako ne tik politikai, bet ir žemdirbiai. Viena didžiausių žemės ūkio įmonių „AUGA group“ šią savaitę Seimo nariams išplatino pareiškimą, kuriuo paneigia, anot jų, „įstatymo rengėjų skleidžiamus mitus“.

Tuo tarpu Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius teigia, jog jei imamasi reguliuoti konkurencinę aplinką, priemonė turi būti tikrai veikianti.

„Tiesioginė vertė valstybės ekonomikai turėtų būti matuojama pagal kuriamą ekonominę naudą“

Bendrovės „AUGA group“ teigimu, viešajame diskurse pasigirsta nepagrįstai teigiančių, kad stambieji žemės ūkio subjektai kelia neigiamą poveikį Lietuvos kaimui ir, tariamai pelnosi iš neproporcingai skirstomų ES biudžeto išmokų. Tačiau tokiose diskusijoje nutylima apie didžiųjų žemės ūkio įmonių indėlį į sukuriamas darbo vietas, sumokamus mokesčius, eksporto rodiklius, šalies vardo garsinimą skirtinguose pasaulio žemynuose ar inovacijomis grįstą tvarumo kultūrą žemės ūkyje, kuri leidžia pirmuosius daigus Lietuvoje.

„Mūsų nuomone, selektyviai parenkami teiginiai nėra teisingi, nes kiekvieno Lietuvos ūkio subjekto kuriama tiesioginė vertė valstybės ekonomikai turėtų būti matuojama pagal kuriamą ekonominę naudą. Ji turėtų padėti apspręsti valstybinio ir ES indėlio poreikį tokios veiklos ekonominiam skatinimui ar, priešingai, stabdymui“, - teigiama pranešime.

Anot bendrovės, pirmasis mitas – kad išmokų lubos turės teigiamą įtaką sąžiningam, atsakingam ir skaidriam verslui bei jo plėtrai.

„Mūsų manymu, priėmus šį Seimo narių siūlomą įstatymą, jo keliami tikslai pasiektų priešingą efektą – pagrindines įstatymo naudas gautų tie, kurie deklaruoja mažesnius atlyginimus ir sumoka mažesnius mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą. Remiantis viešai prieinamais šaltiniais, surinkome informaciją apie visų Lietuvos žemės ūkio subjektų sukuriamą ekonominę naudą visuomenei. Statistika byloja, kad viešai postuluojamos mintys iškreipia realybę ir neadekvačiai nuvertina didžiųjų ekonominių subjektų indėlį į nacionalinę ekonomiką žemės ūkio srityje.

Vienas ūkininkas ar jo samdomas darbuotojas prisideda prie LR Sodros ir valstybės biudžeto vidutiniškai 409 Eur per metus, kai žemės ūkio įmonių darbuotojai – 2 168 Eur per metus. Vidutiniškai Lietuvoje samdomam darbuotojui tenka apie 4 892 Eur mokesčių našta per metus.

Palyginimui, mūsų įmonė „AUGA group“ minėtų mokesčių vienam darbuotojui sumoka apie 6 422 Eur per metus. Taigi visi ūkininkai ar jų samdomi darbuotojai sukuria net 12 kartų mažiau įmokų nei vidutinis Lietuvos dirbantysis arba beveik 16 kartų mažesnę naudą biudžetui nei mūsų įmonės darbuotojas.“

Bendrovės teigimu, mitas ir tai, kad išmokų lubos leis pagerinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir klausia, apie kokį konkurencingumą kalba įstatymo rengėjai. Jei lyginama su užsienio rinkomis, remiantis viešai prieinamais duomenis, didžiosios Vokietijos žemės ūkio bendrovės gali pretenduoti į 2,3 karto didesnes tiesiogines išmokas nei bendrovės Lietuvoje. Lietuvoje smulkieji ūkininkai gauna daugiau nei tris kartus didesnes išmokas nei žemės ūkio bendrovės, kai tuo metu Vokietijoje šis atotrūkis yra dvigubai mažesnis ir siekia 1,5 karto.

„Visi verslai turėtų prisidėti prie bendros gerovės užtikrinimo“

Trečiasis mitas – „didieji ir taip klesti“. Pateikdama audituojamus ekonominius rodiklius „AUGA group“ teigia, kad jos vidutinis pelnas per 5 metus buvo neigiamas. Anot jų, jeigu būtų pritaikytos šiandien siūlomas išmokų ribojimo įstatymas, įmonė visada dirbtų nuostolingai, net ir esant palankioms oro sąlygoms.

Dar vienas mitas – esą stambiosios bendrovės išstumia smulkiuosius ūkininkus. Žvelgiant į statistiką nuo 2016 iki 2020 m., visų žemės ūkio įmonių dirbamas plotas minimu laikotarpiu sumažėjo nuo 13,7 iki 13,65 proc. visos dirbamos žemės. Tuo pačiu laikotarpiu, virš 100 ha dirbančių ūkininkų žemės plotas padidėjo 11 proc. (121 496 ha).

Pranešime teigiama, jog trys didžiausios žemės ūkio bendrovės pagal dirbamos žemės plotą („Agrokoncerno grupė“, „AUGA group“ ir „Linas Agro“) kartu sudėjus dirba 3,2 proc. Lietuvos dirbamos žemės. „Tai yra minimali koncentracija, nesutinkama jokiame kitame ekonominės veiklos sektoriuje ir nesudaranti prielaidų dar labiau riboti didžiausių bendrovių veiklą.

Mes tikrai neprieštaraujame ūkininkų stambėjimui šalyje, nes tai yra ekonomiškai pagrįstas ir efektyvus būdas veikti, kuris užtikrina ne tik aukštesnę pridėtinę vertę, bet ir papildomus mokesčius mūsų valstybei. Tačiau jaučiamės diskriminuojami viešojoje erdvėje, kuri formuoja neigiamą požiūrį į stambiąsias žemės ūkio įmones, o neigiamas požiūris į mūsų profilio įmones tampa politinės valstybės laikysenos dalimi“.

Anot jų, mitas ir tai, kad stambiosios bendrovės išnaikino Lietuvos kaimą, priešingai - žemės ūkio bendrovės kuria gerai apmokamo darbo vietas regionuose ir pritraukia jaunus aukštos kvalifikacijos specialistus.

Bendrovė siūlo apsvarstyti ir naudą valstybei, klausdama, ar gerai, jeigu smulkieji žemės ūkio subjektai pakeis didžiuosius.

„Remdamiesi viešai prieinamais duomenimis, atlikome skaičiavimus, kurie parodo, kiek mokesčių netektų valstybė, jeigu Lietuvoje veikiančias žemės ūkio bendroves pakeistų smulkieji ir visas sektorius būtų sudarytas tik iš smulkiųjų ūkininkų. Gauti skaičiai verčia sunerimti – per metus valstybė gali prarasti apie 100 mln. Eur, todėl natūraliai kyla klausimas, ar šio įstatymo pakeitimo projekto rengėjai tinkamai įvertino galimą žalą šalies ekonomikai“, - teigiama „AUGA group“ pareiškime.

Bendrovė teigia nesiekianti išskirtinių rinkos sąlygų, nekonkuruojanti su smulkiais ir vidutiniais ūkiais.

„Siekiame atviros ir argumentuotos diskusijos dėl tikrųjų šių sprendimų motyvų bei potencialaus poveikio šalies ekonomikai. Esame tikri, kad šiandien galiojančios tvarkos padeda vystytis sąžiningam ir skaidriam verslui. (...) Kaip socialiai atsakingas verslas tikime, kad visi šalyje veikiantys verslai, maži ir dideli, turi vienodai siekti bendros ekonominės ir socialinės naudos savo valstybei bei prisidėti prie jos raidos“, - rašoma „AUGA group“ pranešime.

LŪS: turi nelikti dviprasmybių dėl susijusių asmenų traktavimo

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Juknevičius teigia, tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje kyla klausimas, kaip stabdyti ūkių stambėjimą, tačiau „akivaizdu, efektyvaus reguliavimo nėra ir tik laiko klausimas, kada Lietuvos žemės ūkyje liks vos keletas stambiausių ir dar gal keli šimtai vidutinių ar smulkių ūkių“.

Anot jo, bandymas riboti iki šiol nebuvo gerai veikiantis ir apribojimus buvo nesunku įveikti.

„Lietuvos ūkininkų sąjunga pritaria ribojimams, bet tik su sąlygomis, kurių yra ne viena. Esminė – Lietuvos įstatymuose turi būti vienodai traktuojama kas yra tarpusavyje susiję asmenys ir kad neliktų šiuo klausimu dviprasmybių. Dėl teisinio šios sąvokos nesureguliavimo visi įstatymai, kurių tikslas riboti itin stambaus verslo įtaką žemės ūkio sektoriuje, tampa neveiksmingi.

Kita būtina sąlyga - kad Lietuva savo teisiniu reguliavimu negriautų bendros ES žemės ūkio politikos ir rinkos, kad nesukurtų Lietuvoje skirtingų konkurencinių sąlygų, nei jos yra kitose šalyse. Visi reikalavimai, ribojimai turi būti tokie patys arba labai panašūs, kaip ir kitose ES šalyse.

Taip pat svarbu, kad ribojimai būtų taikomi tik tiesioginių išmokų bazinei daliai. Išmokų dalis, skirta kompensuoti žalinimo reikalavimų įgyvendinimui padarytas išlaidas, neturėtų būti mažinama, taip, kaip ir išmokų dalis skirta jauniesiems ūkininkams ar kita susietoji parama, skirta sunkumų patiriančioms žemės ūkio šakoms.

Europos mastu yra laikomasi nuomonės, kad žemės ūkio verslai, kurie įdarbina daugiau darbuotojų ir mokantys jiems didesnius atlyginimus, o nuo jų atitinkamai sumokantys didesnius mokesčius valstybei, turėtų patirti mažesnius tiesioginių išmokų ribojimus. Lietuva šios politikos taip pat turėtų laikytis“, - teigia R. Juknevičius.

Anot jo, nors LŪS M. Majausko siūlymo dar nesvarstė, abejotina, ar nuomonė bus kitokia nei 2019 ir 2020 m., kai LŪS pritarė Europos Komisijos pasiūlymui riboti tiesiogines išmokas, taip vadinamųjų lubų įvedimu.

MŪ inf.