Vis labiau ir labiau griežtinant reikalavimus legaliam augalų apsaugos produktų verslui, nepakankamas dėmesys skiriamas šešėlinės prekybos nelegaliais augalų apsaugos produktais užkardymui.

Europolo iniciatyva 2015 m. surengta bandomoji „Sidabrinio kirvio“ (Silver Axe) akcija, kurios metu buvo organizuoti reidai visoje ES teritorijoje. 2017 metais per dešimt dienų trukusią „Sidabrinio kirvio“ akciją prie ES sienų buvo sulaikytos 122 t, o 2019 m. - 550 t nelegalių produktų. Šiemet pasiektas savotiškas antirekordas – net 1346 tonos.

Toks šešėlio augimas iš tiesų baugina. Matydami tokias tendencijas turėtų sunerimti tiek politikai, tiek institucijos, tiek visuomenė. Šiandien paskelbta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos informacija apie vieną iš nustatytų atvejų puikiai iliustruoja šias tendencijas.

Visuomenė dėl tokios nelegalios organizuotų grupių veiklos nukenčia kelis kartus. Pirmiausia, į laukus patenka neištirti ir nežinomos sudėties bei poveikio cheminiai mišiniai, todėl pagrįstai galima sunerimti dėl jų poveikio aplinkai ir galutiniam produktui, kuris pasiekia valgytojo stalą.

Šešėlyje veikiantys prekeiviai nemoka mokesčių. Pagal pirminius vertinimus tai gali būti 20–40 mln. Eur šėšėlinė rinka. Nelegalus verslas nevykdo kitų legaliam verslui nustatytų prievolių. Be to, per nelegalią prekybą ir prekybą falsifikatais kriminalinės grupės uždirba lėšų kitoms kriminalinėms veikoms ir suduoda naujų smūgių visuomenei.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, šešėlinis augalų apsaugos produktų (AAP) falsifikatų verslas turi palankias sąlygas kenkėjiškai veiklai – tiesiogiai už falsifikatų tiekimą rinkai sankcijų paprasčiausiai nėra (baudžiama už apgaulingą buhalterijos tvarkymą ar kt.), nors tokių nelegalių produktų patiekiama ne viena tona per metus.

Galiojanti Augalų apsaugos įstatymo redakcija, kurioje yra ir falsifikuoto augalų apsaugos produkto sąvoka, įsigaliojo 2017 m., tačiau sankcijos šešėlinės AAP rinkos veikėjams nenustatytos. Š. m. spalio 7 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo Seimui teikiami Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso 342 straipsnio pakeitimo projektai.

Kai kurie ekspertai prekybos AAP falsifikatais pelningumą prilygina pelnui iš prekybos narkotikais, ginklais ar žmonėmis. Už šias nelegalias veiklas griežtai baudžiama, o štai prekyba augalų apsaugos produktų falsifikatais iki šiol palyginti ramiai klestėjo sąžiningos žemdirbystės pašonėje.

Tik priminsiu – už nelegalią prekybą žmonėms skirtais vaistais ir už jų falsifikavimą griežtai baudžiama. Jei ūkyje nustatomas nelegalaus AAP naudojimo faktas, baudžiamas galutinis vartotojas – tai yra žemdirbys. Bauda siekia 60 Eur ir dar mažinama perpus, jei pažeidimas – pirmas.

Bene griežčiausiai už šia nelegalią veiklą baudžiama Prancūzijoje – iki septynerių metų laisvės atėmimo ir bauda iki 750 tūkst. Eur. Pernai priimtos pataisos kaimyninėje Lenkijoje taip pat numatė griežtesnes baudas – iki trejų metų laisvės atėmimo.

Europolo paskelbta informacija rodo, kad šis nelegalus verslas tikrai nemažėja. Jei nebus imtasi ryžtingesnių veiksmų šešėlinei prekybai užkardyti, įskaitant teisėkūrą, galima prognozuoti dar spartesnį šios nusikalstamos veiklos augimą, juolab griežtėjant reikalavimams legaliam verslui ir ekonomikai išgyvenant recesiją, nelegalių produktų paklausa tik didėja.

Zita VARANAVIČIENĖ

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė