Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Petras Puskunigis išplatino viešą laišką Žemės ūkio rūmų pirmininkui Arūnui Svitojui, kuriame priekaištauja dėl Lietuvos žemės ūkio tarybos juodinimo, stambių ir smulkių ūkių priešpriešos skatinimo. Pateikiame šią jo nuomonę skaitytojams.

Kai iš Žemės ūkio rūmų pasitraukė pagrindiniai žemės ūkio produkcijos gamintojai ir gamybiniai klausimai tapo antraplaniais, Rūmams kilo atstovaujamų interesų paieškos ir identifikavimo problema. Neturint konstruktyvių pasiūlymų, griebiamasi šmeižto taktikos – Lietuvos žemės ūkio tarybos juodinimo, stambių ir smulkių ūkių priešpriešos skatinimo.

Įvairiuose leidiniuose tendencingai neigiamai interpretuojant Žemės ūkio tarybos kreipimąsi į žemės ūkio ministrą dėl Lietuvoje įgyvendinamos ES BŽŪP po 2020 metų, sąmoningai priešinami Lietuvos žemdirbiai, kalamas nesantaikos pleištas tarp smulkiųjų ir stambiųjų ūkių, net nesiteikiant pasigilinti, kas yra smulkusis, o kas – stambus, kokiais mato vienetais tai matuojama. Tenka apgailestauti, kad kriterijumi pasirinktas „hektaras“, kuris toli gražu neapsprendžia ūkio gyvybingumo ir perspektyvų, neatspindi visų ūkio veiklos tvarumo aspektų (ne tik ekonominių, bet socialinių ir aplinkosauginių), visiems šalies piliečiams teikiamos naudos per valstybei sumokamus mokesčius bei kuriamą pridėtinę vertę, valstybės remiamų investicijų grąžą.

ŽŪR atstovų pasisakymuose kaimo vietovių gyvybingumas suvokiamas tik kaip ES mokamų tiesioginių išmokų didinimas, taikant išmokų perskirstymo mechanizmą: papildomas išmokas už pirmuosius 30 ha ar jauniesiems ūkininkams – už pirmuosius 90 ha. Dar kartą norime patvirtinti, kad Lietuvoje perskirstymo išmokų dalis yra viena didžiausių ES.

ŽŪR pirmininkui ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkui, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkui norime priminti skaičius: perskirstymo išmokai skirta 420 mln. eurų, palyginimui, Lietuvos kaimo plėtros programos priemonei „Investicijos į materialųjį turtą“ – 429 mln. eurų. Taigi, suskaičiavus visas subsidijas (ne tik už žemės plotą), išmokas, kompensacijas, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto š. m. sausio 2 d. duomenimis, ūkiai iki 30 ha gavo vidutiniškai po 273 Eur/ha, didesni kaip 150 ha ūkiai – 180 Eur/ha, o žemės ūkio įmonės – 151 Eur/ha.

Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, net 64 proc. visų finansuojamų paraiškų pagal priemonę „Investicijos į materialųjį turtą“ patenka į smulkių ir vidutinių ūkių kategoriją. Be to, skiriama negrąžinama 40 tūkst. eurų įsikūrimo parama jaunajam ūkininkui, 15 tūkst. eurų parama – pradedančiam ne žemės ūkio verslą kaime. Taip pat kitos lengvatos – avansinis paramos mokėjimas, galimybė įsigyti ūkinius gyvūnus, nereikalaujama pagrįsti projekto finansavimo šaltinio, sutrumpintas kontrolės laikotarpis, padidintas iki 20 ha miško valdos plotas, beveik dukart didesnis paramos intensyvumas ir kt. Taigi, populiarumo ieškotojai ir užsakomųjų straipsnių autoriai, atsikvošėkite, skleisdami melą, kad stambūs ūkiai paramos gauna daugiausia.

Iš tikrųjų, š. m. kovo 21 d. posėdyje Lietuvos žemės ūkio taryba priėmė sprendimą kreiptis į aukščiausius Lietuvos pareigūnus, prašydama užtikrinti, kad Lietuvai būtų skirta „daugiau pinigų“ ir išmoka 2020 m. pasiektų 2013m. garantuotą, vidutinį 196 Eur/ha dydį - VISIEMS, stambiems, vidutiniams ir smulkiems žemdirbiams. Padaryta tai pačiu laiku - Europos Parlamente tik prasidėjus diskusijoms dėl 2020 metų Europos Sąjungos biudžeto.

Šį kreipimąsi, dėl kurio bandoma sukurti intrigą, neva, publikacijoje aptariamas „iš Žemės ūkio ministerijos „nutekėjęs“ (suprask, slaptas ir niekur neviešintas) vienos neseniai įkurtos žemdirbių organizacijos kreipimasis“ – galima rasti šiuo metu Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos tinklalapio kovo 22 d. „Naujienose“. Negebėjimas „pasiimti“ viešai paskelbtos medžiagos neturėtų būti prilyginamas sensacijai ir šiais laikais gali sukelti tik užuojautą.

Iš esmės, Kreipimosi tekstas nesupriešina nė vienos grupės žemdirbių su kitomis, nė vieno tvarumo aspekto neiškelia aukščiau kitų. Pvz., ekonominio aukščiau aplinkosaugos ir priešingai – aplinkosaugos aukščiau ekonominio. Žemės ūkio tarybos nuomone, žemės ūkio regiono tvarumas turi apimti regiono žemės ūkio veiklos ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos aspektų visumą.

Akivaizdu, kad siūlomi prioritetai teiks naudą ir grąžą tiek žemdirbiams, tiek visuomenei. Jie atitinka BŽŪP tikslus, kuriuose tikrai nėra jokių užuominų apie paramos diferenciavimą pagal ūkio dydį. Kaip ir Žemės ūkio tarybos kreipimosi tekste - Tarybai svarbūs visi Lietuvos žemdirbiai. Todėl sunku suprasti, kuo ŽŪR atstovams užkliuvo Žemės ūkio tarybos raginimas prioritetiniu laikyti žemės ūkio veiklos tvarumą.

Bendrai paėmus, derėtų padirbėti su statistinės ir kitos viešai prieinamos infirmacijos šaltiniais, kur galima rasti pakankamai duomenų apie Lietuvoje mokamų išmokų dalį, kitus finansinius, mokestinius ir pan. rodiklius. Tada nereiktų remtis žodiniais teiginiais, kad tik ES paramos dėka nenuostolingai dirba daugelis stambiausių ūkių, ir cituoti Žemės ūkio akademijos dėstytojų žodžius.

Žemdirbiams skiriamos BŽŪP lėšos turi būti ne išsklaidomos, o koncentruojamos, siekiant ilguoju laikotarpiu didinti visų ūkių pajamas ir gyvybingumą. Kaip minėta, Lietuvoje taikoma viena didžiausių ES perskirstymo išmoka, kurių suma prilygsta lėšoms, skirtoms investicijoms į žemės ūkio valdas. Jų būtų pakakę kiekvienoje apskrityje pastatyti, tarkime, po nedidelę kooperatinę pieno, mėsos ar daržovių perdirbimo įmonę, tokiu būdu sutrumpinant tiekimo grandinę, užtikrinant regionų aprūpinimą vietiniais produktais ir geresnes supirkimo kainas visiems gamintojams bei dalyvauti viešuose konkursuose tiekiant lietuvišką produkciją mokykloms, ligoninėms, kariuomenei ir pan. To nebuvo padaryta ir situacija toliau negerėja.

Todėl Žemės ūkio taryba siūlo Žemės ūkio rūmams vietoje vojažų ir ekskursijų po ES šalis bei pasaulį imtis kooperacijos, žemdirbių kooperatyvų – gamybos, perdirbimo, paslaugų ar prekybos - steigimo. Taryba palaiko kooperacijos plėtrą, bet tai Žemės ūkio rūmų prievolė ir priedermė, paveldėta nuo pat Rūmų atkūrimo. BŽŪP prioritetas – koncentruoti paramos lėšas ten, kur jos teikia didžiausią grąžą bei naudą visuomenei. Taip bus kryptingai įgyvendinami Stojimo sutartyje įtvirtinti BŽŪP tikslai.

Todėl, ŽŪR pirmininke, vienykite tam jėgas, o ne ieškokite intrigų ar kitų funkcijų Rūmams. Susitvarkykite su turimomis. Beje, reikėtų ir viešai deklaruoti, kaip panaudojami iš valstybės gaunami šimtatūkstantiniai asignavimai ŽŪR administravimui ir labai dideles lėšos žemdirbių švietimui bei konsultavimui, kuo nuolat piktinasi Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas.

Žemės ūkio taryba, šiandien vienijanti dešimtį Lietuvos mastu veikiančių savivaldos organizacijų, apjungianti absoliučią daugumą prekinę žemės ūkio produkciją gaminančių žemdirbių, negauna iš biudžeto nė euro ir apie plėtrą vien dėl didesnio narių skaičiaus, kol kas negalvoja (nors pageidaujančių yra ne vienas). Mes esame ir būsime tolerantiški ŽŪR nariams ir jų nuomonei, bet niekada nesutiksime, kad prisidengę jų vardu, važinėtumėte po rajonus ir politikuotumėte. Tai kompromituoja visą žemdirbišką bendruomenę.

Žemės ūkio tarybos nariai visuomet skrupulingai atstovauja visų ūkių interesams ir mato toliau, nei savi interesai. Tai aiškiai parodo ir Žemės ūkio tarybos inicijuota Peticija dėl išmokų suvienodinimo bei jos gynimas Europos Parlamento Peticijų komitete.

Kaip vertinti Jūsų veiksmus ir deklaruojamą paramą smulkiems bei vidutiniams ūkiams ir asmeninio dvaro plėtrą bei prieglobstį Rūmuose besikuriančioms alternatyvioms jau nuo seno veikiančioms žemdirbių savivaldos organizacijoms? O galų gale ir jau veikiančios Lietuvos žemės ūkio tarybos neigimą? Ar tai telkimas bendram darbui?

Žemės ūkio taryba suvokia, kad negalima ignoruoti ES ir Pasauliui kylančių iššūkių, į BŽŪP reikia žvelgti per platesnę prizmę, o ne kelti intrigas. Tik naivus gali manyti, jog ES atstovai nestebi ir nemato nuolatinių bandymų skaldyti žemdirbių bendruomenę, ir tai tikrai turės įtakos deryboms dėl teisingesnių išmokų.

Petras PUSKUNIGIS

Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas