Akademija. Vis daugiau diskutuojama apie pieno gamybos išlaidų mažinimą, veiklos efektyvinimą. Ieškoma būdų ne tik kaip sumažinti išlaidas technikai, pašarams ar gyvulių priežiūrai, bet ir darbo jėgai. Kartais ir nedideli technologiniai pokyčiai gali turėti daug  įtakos ūkio pelningumui.  Naujas technologijas paprašėme aptarti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Inžinerijos skyriaus vadovą Dalių Aksenavičių (nuotr.).

- Tobulėjant technikai ir technologijoms, didėja pieno ūkių bandos produktyvumas ir mažėja laiko sąnaudos, tačiau moderniai technikai valdyti reikia aukštos kvalifikacijos operatorių.  Šiuo metu jų  trūksta, o darbo apmokėjimo išlaidos didėja greičiau nei ūkio pajamos. Todėl ateityje populiarės automatiškai valdoma technika ir technologijos. Įdiegti įvairūs davikliai ir sensoriai gali surinkti daug informacijos apie atskirus gyvulius, gamybos procesus, veikiančius įrenginius ar įrangą. Jei pridėtume dar ir kompiuterius bei naujausias programas, kurios sudaro galimybes analizuoti informaciją bei tą informaciją naudoti melžimo robotuose, galima būtų įžvelgti naują pieno ūkių vystymosi kryptį vadinamą preciziniu pieno ūkio valdymu.

Šiuo metu precizinis ūkio valdymas dažniausiai siejamas su melžimo robotais. Juos įrengus, sumažėja susirgimų mastitais, o piene - somatinių ląstelių. Be to, melžimo robotai pateikia labai daug informacijos apie kiekvieną karvę, tad ūkininkas gali lengvai priimti ūkio valdymo sprendimus. Taigi turint tvartą su melžimo robotu daugiau laiko praleidžiama prie kompiuterio. Ūkyje, kuriame yra melžimo robotas, ne tik sumažinamos išlaidos darbo jėgai, bet ir naudojama kitokia darbų organizavimo bei procesų valdymo sistema. Be to, tokiame tvarte galima įrengti ir robotizuotą šėrimo sistemą, mėšlo šalinimo ir pašarų pristūmimo robotus.

Pažangiuose ūkiuose vis labiau populiarėja žingsniamačiai, gyvulių judėjimo ir aktyvumo nustatymo sistemos. Gaunama informacija apie karvių elgseną, fiziologines problemas, jų aktyvumą, nuo kurio priklauso gyvulių sveikatingumas, reprodukcija,.  Visą informaciją galima gauti ir peržiūrėti ne tik prie kompiuterio, bet ir išmaniuosiuose telefonuose.

Be to, realiu laiku galima matyti, kurioje tvarto vietoje yra konkreti karvė. Tam naudojama speciali vietos fiksavimo sistema (RTLS - real time locating system). Ji fiksuoja tikslią karvių padėtį ir elgesį realiu laiku: ant gyvulių kaklų prisegamas dirželis su davikliais, kurie kelis kartus per sekundę siunčia signalus į siųstuvą, kuris gali būti montuojamas ant tvarto stogo. Siųstuvas visus duomenis perduoda į ūkininko kompiuterį arba telefoną. Naudojant specialius karvių judėjimo algoritmus, sistema informuoja, kad su gyvuliu kažkas negerai. Tokiu būdu prieš 1-2 dienas jau galima identifikuoti atsirandančias problemas. To nepamatytume apžiūrėdami gyvulį „plika akimi".

Karvė yra bandos gyvulys, ji visada bando nuslėpti atsirandančią problemą, tačiau negalės nuslėpti besikeičiančio elgesio. Anksti diagnozavus ligų gydymas yra paprastesnis, greitesnis ir mažiau kainuoja. Gavus pranešimą apie konkrečios karvės problemą, per kelias sekundes monitoriaus ekrane galima pamatyti, kurioje tvarto vietoje ta karvė yra.

Pradėjus naudoti tokią sistemą, per 6-10 dienų sukaupiama duomenų bazė apie kiekvieno gyvulio elgesį. Gyvuliai susikuria savo įpročius. Jei karvė gali, ji pasirinks tą patį laiką gultis, tą patį kiekį pašaro, tokį patį atstumą iki melžimo ar šėrimo vietų. Jei karvei pakilo temperatūra, ji pradės daugiau vaikščioti, stengsis būti arčiau kitų karvių ir mažiau laiko praleis poilsio vietoje. Be to, ėsdama ji nebus rami. Ir atvirkščiai - dėl sveikatos problemų sumažėja karvės aktyvumas.

Tai tik keli technologijų pavyzdžiai. Praktikoje bandoma naudoti ir kitas precizines technologijas, kuriomis galima išmatuoti ir įvertinti tokius rodiklius: gyvulio širdies darbą, žandikaulių judėjimą, prieskrandžio turinio pH, kūno temperatūrą ir svorį, kvėpavimo dažnumą.

Precizinis ūkio valdymas apima labai  daug sričių: gyvulininkystę, informacines technologijas, biostatistiką, etologiją, ekonomiką, veislininkystę, inžineriją. Daugeliu atvejų inovacijos ir technologijos vystosi greičiau nei pritaikomos praktikoje. Visgi ateityje dar turėtų būti gerinamas įvairių sensorių pritaikymas, tobulinamos diagnostikos galimybės sujungiant iš skirtingų šaltinių gautą informaciją realiu laiku. Norėtųsi, kad kompiuterinės programos ne tik surinktų įvairius duomenis ir juos pateiktų monitoriaus ekrane, bet ir leistų įvertinti gautą informaciją bei prognozuoti. Prognozavimas būtų ypač aktualus užtikrinant karvių sveikatingumą.

Pereiti prie naujų ūkininkavimo metodų visada rizikinga, tačiau nieko nekeičiant ir nerizikuojant netobulėja nei ūkio valdytojas, nei pieno gamybos verslas.