Kaunas. Europos Sąjunga kelia ambicingus tikslus perpus sumažinti pesticidų ir trąšų naudojimą, tačiau žemės ūkio sektorius nuogąstauja, kad pernelyg aukštai iškelta kartelė gali tapti neįveikiama didelei daliai žemdirbių. Laiku pareikšti argumentai dar gali būti lemtingi. 

Dešimt savaičių – nuo gegužės 29 iki rugpjūčio 7 dienos – Europos Komisijos tinklalapyje paskelbtose viešose konsultacijose galima išsakyti savo nuomonę dėl naujai rengiamų tausaus pesticidų naudojimo taisyklių, kuriomis siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo galimų pavojų ir neigiamo poveikio.

Paprastai tokiose viešose iniciatyvose ir diskusijose žemdirbių aktyvumas nėra didelis (juolab, kad dabar vasara, darbymečio laukuose metas), daugiau balsuoja žalieji, suinteresuotos aplinkosaugos organizacijos, įvairūs vadinamieji „pop-aktyvistai“. Todėl apklausų rezultatai būna nepalankūs agrariniam sektoriui.

Kaip mūsų šalies agrarinio sektoriaus dalyvius jungiančios organizacijos vertina galimybes pareikšti savo nuomonę, ar verta tai daryti?

Įgyvendindami vienus tikslus, tolstame nuo kitų?

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė mano, kad viešosios konsultacijos yra puiki galimybė pateikti savo argumentus teisės aktų leidėjams. Tvarius veiklos pokyčius lemia inovacijos ir mokslo atradimai, bet ne ribojimai ar nepamatuoti draudimai, todėl derybose dėl teisės aktų svarbus visaapimantis požiūris į žemės ūkio problematiką.

„Viešųjų konsultacijų laikotarpis baigsis rugpjūčio pradžioje, iki tos datos tikrai pateiksime nuomonę. Viešosios konsultacijos – ne olimpiada, kurioje svarbiausias principas yra dalyvauti. Siekiame suformuoti svarią, argumentais grįstą nuomonę“, – pabrėžė Z. Varanavičienė, kartu ragindama visus agroverslo dalyvius išsakyti savo nuomonę.

Ji prisiminė, kad strategija „Nuo lauko iki stalo“ (F2F) buvo paskelbta be jokio pasekmių ar poveikio vertinimo, kaip siekiamybių rinkinys ir pasirinkus skaičius „iš lubų“.

„Iš esmės sutinkame, kad Europos Komisijos iniciatyva siekia spręsti svarbius žmonijos iššūkius, tačiau turime daug abejonių dėl siūlomų metodų. Skirtinguose regionuose skiriasi dirvožemių sudėtis, vegetacijos laikotarpis, auginami augalai, juos puolančios ligos, kenkėjai ir kenkėjų generacijų skaičius per metus“, – regionų skirtumus pabrėžia Z. Varanavičienė ir priduria, kad Lietuvos ūkių žemės produktyvumo rodikliai kol kas yra mažesni nei atitinkamų to paties ekonominio dydžio grupių ES šalių ūkių.

„Jei būtų atsisakyta tam tikrų augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų, sumažėtų derlius ir išaugtų jo kaina. Išvada paprasta – jei jau einame augalų apsaugos produktų mažinimo link, nediegiame inovatyvių sprendimų ir naujų technologijų, derliai bus mažesni, o norint turėti tokį patį maisto kiekį kaip anksčiau, reikės daugiau dirbamos žemės“, – sako LAAA direktorė Zita Varanavičienė

Pasak LAAA vadovės, taip tolstama nuo klimato kaitos mažinimo tikslų, nes dirbant daugiau žemės, didės ir anglies dvideginio emisijų. Vargu, ar išmintinga taikyti radikalius draudimus ES, kurie paskatintų Europai reikalingo maisto auginimą (kartu ir CO₂ emisijas) iškelti į kitus regionus, kur galioja žemesni aplinkosaugos ir maisto saugos standartai. COVID-19 pandemijos metu buvę sunkumai dar kartą parodė tokių sprendimų jautrumą ir nesaugumą visuomenei ilguoju laikotarpiu.

„Europos Sąjungoje taikomi patys griežčiausi pasaulyje augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimai, taigi, ir patys griežčiausi pasaulyje žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos standartai. Taigi, ar sąžininga skatinti sau reikalingo maisto auginimą iškelti ten, kur reikalavimai mažesni?“, – klausia Z. Varanavičienė ir priduria, kad būtų labai apmaudu, jeigu viešosiose konsultacijose dominuotų nepamatuota vadinamųjų „pop-aktyvistų“ nuomonė ir tai taptų dingstimi politikams, ignoruojant tyrimus ir inovatyvias technologijas, pasukti žemės ūkį atgal į praeitį.

Jeigu žemdirbiai tylės, sprendimus už juos priims kiti

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo narys, LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius reguliariai dalyvauja COPA-COGECA darbo grupės „Javai. Aliejinės ir baltyminės kultūros“ posėdžiuose ir gerai žino lobistinio darbo užkulisius. Jo nuomone, mūsų šalies žemdirbiai jau ir taip labai ilgai tyli, o už juos vis kiti priima sprendimus.

„Mes visi tik kartojame: blogai, labai blogai, bet jokių argumentų nepateikiame. Mums vis atrodo, kad kažkas kitas už mus turi padaryti. Ne, niekas nepadarys!“, – tvirtina Z. Aleksandravičius.

Jis ironizuoja, kad komunikate „Nuo lauko iki stalo“ dėstoma, esą visos žmogaus sveikatos problemos atsiranda kaip tik dėl to, kad ūkininkai, atlikdami savo darbą, naudojo ES sertifikuotas trąšas ar augalų apsaugos priemones. Todėl siūloma išeitis – 50 proc. sumažinti pesticidų bei trąšų naudojimą. O kodėl neįvertinama įvairiausių konservantų, priedų, papildų įtaka maistui ir kitų su galutinio maisto produkto gamyba susijusių faktorių svarba?

EK nurodė, ką ūkininkai privalės vykdyti ir kokių reikalavimų laikytis, tačiau kiek papildomai žemdirbiams kainuos perorientuoti savo ūkius, iš kur jie gaus tam būtinų lėšų, ir galiausiai, ar jam visa tai apsimokės, kol kas niekas nekalba. Naivu tikėtis, kad per kelerius metus, be esminės paramos, pasikeis ūkininkų galimybės modernizuoti ūkius.

„Pastaraisiais metais žemės ūkiui išbandymus siunčia gamta: kankina sausros, šalnos, liūtys, labai stiprūs vėjai ir kitos negandos. Ūkininkui ir taip nelengva. O kai į rankas pakliūva ES vizionierių rengiami įvairių pertvarkų projektai, įtampa išauga keleriopai“, – sako ūkininkas Zigmantas Aleksandravičius

„Naujieji, iš esmės maisto sektorių pertvarkyti numatantys užmojai nepaliks nuošaly nei vieno – nei stambaus, nei smulkaus. BŽŪP biudžetui nedidėjant, vis neužtikrinant ilgalaikio žemės ūkio politikos stabilumo ir lygiavertės konkurencijos sąlygų, bendroje rinkoje ūkininkauti pageidaujančiųjų ratas, deja, neišvengiamai mažės“, – nuogąstauja Z. Aleksandravičius, su kolegomis Kupiškio r. ūkininkais parengęs oficialų raštą ir išsiuntęs jį atsakingoms mūsų šalies ir ES institucijoms.

Viešosios konsultacijos – nauja teisėkūros mada

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis atkreipia dėmesį, kad viešosios konsultacijos tapo nauja ES teisėkūros mada – jų pasipylė kaip iš gausybės rago.

„Mūsų asociacija visuomet teikia pasiūlymus nacionalinėms ar ES institucijomis. Šįkart apklausos tema: ES tausaus pesticidų naudojimo taisyklių tobulinimas. Pagrindinis pesticidų naudojimą reglamentuojantis aktas – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas1107/2009. Galima numanyti, kad tik vienetai iš konsultacijos dalyvių yra susipažinę su šio Reglamento nuostatomis. Dar mažiau turi praktinės pesticidų naudojimo patirties. Tačiau bauginantį žodį „pesticidai“ žino kiekvienas“, – sako J. Sviderskis.

Jis priduria, kad tokių konsultacijų prasmė panaši į situaciją po Lietuvos krepšinio rinktinės pralaimėjimo – kada 3 mln. šalies krepšinio „ekspertų ir trenerių“, TEISINGAI nurodo ne tik pralaimėjimo priežastis, bet ir būsimų pergalių receptus. Gaila, kaip rodo praktika, dažniausiai teisus būna ne tas, kuris šaukia garsiausiai.

„Todėl žemdirbiui belieka tikėtis, kad rengiant teisės aktus, masinę nuomonę ir už jos nugaros stovinčius populistus atsvers sveikas protas ir mokslinė kompetencija. Beje, pats blogiausias dalykas – agroverslo politikų ryžto stoka išsakyti kitą, mokslu pagrįstą tiesą. Tam būtina pasitelkti mokslo tyrimus. Blogai, kai įsigali nuomonė – „aš viršininkas ir esu teisus“, – teigia LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis atkreipia dėmesį, kad viešosios konsultacijos tapo nauja ES teisėkūros mada – jų pasipylė kaip iš gausybės rago

Kol kas EK tinklalapyje dėl naujosios pesticidų naudojimo strategijos yra pareikšta apie 90 atsiliepimų įvairiomis kalbomis. Nuomonę vis norintys gali pareikšti čia.

MŪ inf.