Vilnius. Pasienio anglies dioksido koregavimo mechanizmas (PADKM arba angl. CBAM) ir tai numatantys ES teisės aktai yra apie anglį (C), anglies dioksidą (CO₂) ar išvis apie šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD)? Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas sako, kad, panašu, net ir patys įstatymų leidėjai tiksliai nežino.

Pasak jo, skirtingomis ES kalbomis – skirtingos traktuotės: vienur kalbama apie anglį, kitur – apie anglies dioksidą. Kadangi CBAM klausimu Asociaciją įžvelgė ne vieną trūkumą, savo įžvalgomis pasidalino ir su ES ūkininkų bei kooperatyvų organizacijomis „Copa“ ir „Cogeca“. Šios, savo ruožtu, išaiškinimo paprašė Europos Komisijos. 

„Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos direktoratas dar kitaip atrašė: čia yra apie ŠESD. Tai, klausykit, mieli draugai, jūs sutarkite.

Jei jau taip, tada žiūrėkime į tekstus: vienoje vietoje parašyta, kad anglis reiškia anglies dioksidą. Pagal logiką tada anglies dioksidas reiškia anglį. Bet atsiverčiu to paties Reglamento tekstą giliau ir žiūriu, kad anglies dioksidas reiškia anglies dioksidą. Tai čia gi teisės aktas, ne čiuožykla, kad kas kaip nori, tas taip daro“, – portalui manoūkis.lt komentavo E. Pranauskas.

Anot jo, jei tikrai turi būti kalbama apie ŠESD, tuomet visa tai jau ne vertimo klausimas, o požiūrio ir pačios sistemos veikimo.

„Pavyzdžiui, mano koja matuojama lygiai vienu metru. Bet ar aš dėl to ją vadinu metru? O ranka, sakykim, yra 70 cm. Ar aš jau vadinu 70 cm? Ne. Nes ranka yra ranka, koja yra koja (...)

O jei mes naudojame apibendrintą pavadinimą kaip ŠESD, tokiu atveju reikia keisti visą Reglamento tekstą visomis kalbomis (...) Čia yra požiūrio dalykas, ką mes čia apmokestiname“, – sakė LŽŪBA prezidentas.

Jis priminė, kad pagrindinio teisės akto autoriai yra Europos parlamentas ir Taryba, o EK išleidžia tik įgyvendinimo reglamentus. Tad klausimas, apie ką vis dėlto kalbama, buvo adresuotas ir Parlamentui bei Tarybai. Iš jų atsakymų dar tebelaukiama.

Pasak E. Pranausko, panašu, kad turime kreivą, šleivą teisės aktą. „Mes negalime leisti tokiu pagrindu skaičiuoti mokesčių. Paprašėme, kad duotų peržiūrėti chemijos ekspertams, tegul jie suderina terminus, nes tai, kas yra dabar, atrodo kaip saviveikla.

O kol jis remontuojamas, stabdome Reglamentą ir jokių mokesčių dabar negali būti“, – kalbėjo E. Pranauskas, pabrėždamas, kad netaikyti CBAM yra labai aiški ir paprasta priežastis.

Jis vedė paraleles su pienu ir varške. „Atsiverčiu vieną teisės aktą, skaitau – pienas. Atsiverčiu kita kalba – varškė. Vienur rašo, kad pienas turi būti superkamas atitinkamos temperatūros, kitur – kad varškė (...)

Žmonės chemijos bijo ir anglis ar anglies dioksidas gali daug atrodyti tas pats. Pavyzdžiui, varškė. Ji yra pieno produktas. Kaip ir anglies dioksidas yra anglies produktas. Tai jei aš nežinau, kas yra pienas ir kas yra varškė, tai gal ir man atrodys, kad čia viskas gerai. O iš tiesų yra dvi koncepcijos“, – teigė LŽŪBA prezidentas.

„Mes pateikėme priežastį, dėl kurios šis Reglamentas turi būti išimtas iš eismo ir atiduotas į kapitalinį remontą. Turi būti nuimti visi ratai, atsukti visi varžtai ir perdaryta“, – sakė E. Pranauskas.

Savo paskyroje feisbuke jis taip pat ironiškai rašė, kad nuo šių metų pradžios buvo reformuotas chemijos mokslas, nes pagal tai, kas parašyta priimtame CBAM reglamente, Europos Sąjungoje nebeveikia cheminė formulė C+O₂ = CO₂, o tie, kas priėmė šį teisės aktą „įtvirtino nuostatą, kad Europos Sąjungoje C=CO₂“.