Kaunas. Iki 2030 m. pieno gamyba mūsų šalyje galėtų išaugti bent trečdaliu, o pieninių karvių skaičius – siekti ne mažiau 230 tūkst., sako kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas.

Anot jo, Lietuva yra vienas žaliausių regionų visoje Europoje, kuriame itin palanku vystyti pienininkystę. Pavyzdžiui, Nyderlanduose viename kvadratiniame kilometre yra laikomos 37 karvės, o Lietuvoje – 3. 

Tam, kad būtų pasiektas augimas, anot jo, būtina įgyvendinti priemones, kurios padėtų stiprinti pienininkystės sektorių tiek ūkių, tiek ir kooperuoto pieno perdirbimo grandyse. 

Prognozės rodo, kad iki 2030 m. pasaulinė pieno paklausa kasmet augs bent 2 proc., o tikslinių pieno produktų vartotojų skaičius per ateinančius 6 metus augs ir pasieks 5,3 mlrd. P. Viršilas sako, kad pasauliui reikės daugiau tvarių, aukštos kokybės pieno produktų ir nors Lietuva turi itin didelį potencialą plėtoti pienininkystę ir auginti eksporto apimtis, iki šiol neišnaudojame šio sektoriaus potencialo. 

Jo teigimu, taip yra dėl kelių priežasčių: mažo paramos intensyvumo ūkiams į fermų statybas, naujausias fermų įrangos technologijas, riboto finansavimo pieno perdirbimo ir kooperacijos grandyse. Spartesnei pieno sektoriaus plėtrai būtų tikslinga skirti finansavimą ir veislinių telyčių įsigijimui. 

„Esame atlikę analizę ir neabejojame, kad iki 2030 m. Lietuvoje karvių skaičius galėtų išaugti ne mažiau 10 proc., o laikomų karvių produktyvumą šalyje galėtume padidinti 20 proc. ir iš vienos karvės galėtume melžti iki 8,2 t pieno per metus“, – sako kooperatyvo valdybos pirmininkas.

Pasak jo, šiuos tikslus būtų įmanoma pasiekti jei nebūtų tiek ribojimų pieno ūkiams ir kooperuotam pieno perdirbimui pasinaudoti ES parama. „Manome, kad turėtų būti sukurta specializuota parama kooperatiniam perdirbimui ir sudaroma galimybė ne tik kooperatyvams teikti paramos paraiškas keliems projektams vienu metu, bet ir pieno ūkiams investuojantiems į pieno gamybos plėtrą“, – įsitikinęs P. Viršilas. 

Jo manymu, mažas paramos intensyvumas ir didelis pačių ūkių lėšų įdėjimas į kooperatyvo pieno perdirbimo gamyklos plėtrą, mažina konkurencingumą pasaulinėse rinkose ir stabdo galimybes investuoti į pačių ūkių pieno gamybos plėtros projektus. Tad specializuotos paramos intensyvumas kooperatiniam pieno perdirbimui turėtų būti ne mažesnis nei 50 proc.

Norint skatinti pienininkystę, ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininko manymu, paramos intensyvumas turėtų būti didinamas ir ūkių lygmenyje. Pienininkystės ūkiams į fermų statybas ir naują fermų įrangą turėtų būti didinamas iki 70 proc., o kooperuotiems ūkiams turėtų būti skiriami didesni prioritetiniai balai. 

Įgyvendinus minėtas priemones, būtų sukuriama pridėtinė vertė ne tiek pieno gamintojams, bet ir visam šalies žemės ūkio sektoriui. 

„Yra atlikta daug ir įvairių skaičiavimų, kuriuose aiškiai matyti, kad pieno gamyba sukuria tris kartus didesnę pridėtinę vertę iš hektaro nei, tarkime, augalininkystės ūkis, parduodantis grūdus. Jei kalbėtume apie pieno perdirbimą – vertė dar didesnė. Lietuvoje yra daug potencialo auginti šią strateginę žemės ūkio šaką, tačiau svarbu pašalinti esančias spragas, stabdančias tiek pieno ūkių, tiek kooperacijos plėtrą“ – teigia P. Viršilas.