Babtai (Kauno r.). Keletą pastarųjų metų aktyviai brukama nuomonė, kad gyvulininkystė yra didžiausia klimato teršėja, itin skaudžiai palietė Nyderlandų ūkininkus. Manoma, kad ši banga nusiris per visą Europą, taigi, ir per Lietuvą.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavo ir Nyderlandų ūkininkė Sieta van Keimpema, iki gruodžio vidurio dar ėjusi Europos pieno tarybos (angl. European Milk Board, EMB) prezidentės pareigas. Šiuo metu ji yra Nyderlandų pieno gamintojų asociacijos vadovė, taip pat organizacijos „Ūkininkų gynybos pajėgos“ (angl. Farmers Defence Force), kovojančios už žemės ūkio išlikimą šalyje, valdybos narė.

Nyderlanduose tęsiasi pieno sektoriaus krizė, kurią sukėlė aktyviai formuojama nuomonė, jog pieno gamyba ir karvės yra didžiausios klimato kenkėjos. Nyderlandų ūkininkai su tuo nesutinka.

Tuo, ką pasakojo S. van Keimpema, net nelengva patikėti. Kad tokia padėtis, kurią ji prilygino „laukiniams Vakarams“, gali būti demokratinėje ES valstybėje.

„Tai, kas vyksta pas mus, liečia ne tik Nyderlandus, nes Europos politikas siūlo pakeisti ES teisės aktus, taigi, tikėtina, pokyčiai pasieks ir Lietuvą“, – Lietuvos pieno gamintojams sakė S. van Keimpema.

Jos minimas Europos politikas – Europos Komisijos viceprezidentas Frans‘as Timermans‘as (Frans Timmermans) iš Nyderlandų, atsakingas už žaliąjį kursą ir klimato kaitą. S. van Keimpema išsakė savo nuomonę ir požiūrį į tai, kas vyksta su žemės ūkiu jos šalyje.  

Jų problemos prasidėjo 2019 m. ir buvo susijusios su „Natura 2000“ teritorijomis, kurių šalyje yra 162, o iš jų 118 – jautrios azoto taršai.

„Briuselyje kalbama, kad turi būti saugoma ir tausojama visa aplinkos būklė, Nyderlanduose pasirinktas tik azoto rodiklis šiai būklei vertinti. Šis rodiklis, vadinamas kritine nusėdimo reikšme, paremtas ne matavimais, o skaičiavimais pagal modelį ir azoto rodiklis apskaičiuotas taip, kad net jeigu Nyderlanduose apskritai neliktų žemės ūkio ir žmonių, jo nebūtų įmanoma pasiekti! Vis tiek 71 proc. „Natura 2000“ teritorijų viršytų leidžiamą azoto rodiklį. Politikai žino šią situaciją, tačiau vis tiek įtraukė tokį rodiklį į teisės aktus“, – teigė S. van Keimpema.

Įstatymai su neįvykdomais rodikliais, pasak jos, atrišo rankas aplinkosauginėms organizacijoms pulti ūkininkus. Išduoti 3 tūkst. leidimų ūkininkauti neteko galios ir tuos ūkius siekiama uždaryti.

Teismas pripažino, kad ūkininkai nekalti dėl to, jog neatitinka reikalavimų ir Vyriausybė turi atnaujinti jų leidimus ūkininkauti, tačiau praėjo daugiau nei treji metai nuo šio sprendimo, o leidimai neatnaujinti. O valdžia priėmė naujus nutarimus, kurie dar labiau apsunkino ūkininkų gyvenimą.   

„Iš mūsų tikimasi, kad iki 2030 m. azoto emisiją sumažinsime 50 procentų. Tai neįmanoma vien dėl to, kad Nyderlanduose azoto emisija ne matuojama, o apskaičiuojama. Ne viena komisija, taip pat mokslininkai pasakė, kad neįmanoma apskaičiuoti azoto emisijos kiekviename atskirame ūkyje, remiantis tokiu modeliu. Bet Vyriausybė ragina juos remtis būtent sukurtu modeliu, o ne konkrečiais matavaimais“, – kalbėjo apie pieno gamintojų patiriamas problemas S. van Keimpema.

Be to, jos teigimu, transportui, pramonei emisijų mažinimo tikslai nekeliami. Pastaraisiais metais augo pramonė, ekonomika, didėjo žmonių skaičius, bet visi reikalavimai primetami tik žemės ūkiui.

„Bet kuris mąstantis žmogus suvokia, kad karvių amoniakas labai skiriasi nuo azoto dioksido, kurį išskiria pramonė. Politikų dažnai klausiame, su kuo jie sutiktų naktį miegoti uždaroje erdvėje – su gyva karve ar užvestu automobiliu? Faktas tas, kad karvės išskiriamas amoniakas jūsų tikrai nenužudys, o automobilio išskiriamos dujos – nužudys“, – pabrėžė Nyderlandų ūkininkė.

Nuo lapkričio 25 d. šios šalies pieno gamintojai sulaukė keturių laiškų iš skirtingų ministerijų. Neskaičiuojant tų 3 tūkstančių, kurie nebeturi leidimo ūkininkauti ir yra arti uždarymo, yra dar tiek pat ūkių, kurie dirba netoli „Natura 2000“ teritorijų ir jiems gresia toks pats likimas. Tiems 3 tūkst. ūkių siūloma savanoriškai pasitraukti iš žemės ūkio, bet jeigu per metus laiko jie to nepadarys, ūkiai iš jų bus paimti.

Nyderlandų Vyriausybė, S. van Keimpemos teigimu, jau pradeda kelti klausimą, kam priklauso žemės ūkio paskirties žemės dirvožemis. Vis garsiau kalbama apie tai, kad norima priimti teisės aktus, kurie ūkininką įpareigotų parduodamą žemę pirmiausia siūlyti nupirkti Vyriausybei, ir tik jai atsisakius bus galima ją parduoti kitiems ūkiams.

„Nyderlandų ūkininkai priėjo išvados, kad jokių pilietinių teisių nebeturi“, – sakė S. van Keimpema.

Ji perspėjo, kad problema ateis ir į kitas šalis. Danijos, Airijos kolegos dalijasi informacija, kad ateityje turės mokėti CO₂ mokestį, apie tai kalbama ir Prancūzijoje, Vokietijoje.

Nyderlanduose yra 17,5 mln. gyventojų, apie 50 tūkst. ūkių. Nyderlandai yra viena iš mažiausiai maistu apsirūpinančių šalių pasaulyje – 48 proc. šaliai reikalingo maisto importuoja. Kita vertus, ši šalis yra ir viena didžiausių maisto eksportuotojų.

„Turime būti labai atsargūs ir neleisti užgožti apsirūpinimo maistu klausimu, nes mes, ūkininkai, žinome, kokia trapi ši sistema. Ir todėl turime dirbti visi kartu Europiniu lygmeniu, su EMB ir kitomis organizacijomis. Turime ginti ir savo ūkius ir šeimas“, – reziumavo S. van Keimpema.