Akademija (Kėdainių r.). Naujas Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) tarybos pirmininkas dr. Antanas Ronis sako, kad aktualiausia šios srities problema išlieka ta pati – šalies  ūkiai naudoja per mažai sertifikuotų sėklų.

Šią metų metais užsitęsusią padėtį būtina pakeisti, tai leistų ūkiams nedidelėmis sąnaudomis gerokai padidinti pasėlių derlingumą.

LSA duomenimis, sertifikuota sėkla apsėjami plotai lėtai, bet nuosekliai auga ir dabar vidutiniškai siekia apie 23 proc. visų žemės ūkio augalų pasėlių. Situacija skiriasi priklausomai nuo augalų: vienų rūšių augalų šis skaičius yra didesnis, o kitų – mažesnis.

Tiesa, panašų procentą sertifikuotų sėklų naudoja ir latviai bei estai. Bet pagal šį rodiklį vis dar smarkiai atsiliekame nuo Vakarų Europos šalių, kur sertifikuota sėkla apsėjamas 50–70 proc., o kartais ir didesnis bendras pasėlių plotas.

Parama paskatino, bet reikia ir švietimo

A. Ronio nuomone, pastaraisiais metais pagal ekoschemas gaunamos išmokos už sertifikuotų sėklų naudojimą iš dalies skatina mūsų ūkininkus daugiau tokių sėklų sėti. Pavyzdžiui, 2023 metais, apie 4,2 tūkst. ūkininkų deklaravo, kad naudoja sertifikuotą sėklą, o jau 2024 metais – šis skaičius viršijo 5,5 tūkst. Galima pasidžiaugti, kad Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į Asociacijos prašymą finansiškai skatinti sertifikuotos sėklos naudojimą. Tiesa, tokia parama egzistuoja bene tik Lietuvoje, kitose ES šalyse jos nėra. Aišku, danai, vokiečiai ir taip didžiąją dalį pasėlių apsėja sertifikuotomis sėklomis, tad prasmės dar išmokomis skatinti tą daryti, nėra.

„Vakarų šalių ūkininkai supranta sertifikuotos sėklos naudą. Svarbu ir mūsų žemdirbius paraginti tokių sėklų sėti daugiau“, – sako A. Ronis, kuris taip pat yra ir ilgametis mokslininkas, dabar einantis LAMMC direktoriaus pavaduotojo Žemdirbystės instituto veiklai pareigas.

Jo nuomone, ūkininkus reikėtų labiau šviesti ir aiškinti, kad sertifikuotą sėklą naudoti verta, nes galima gauti didesnį derlių su tomis pačiomis išlaidomis, o tai reiškia, kad didesnis bus ir pelnas.

Artimiausi planai

Kalbėdamas apie artimiausius LSA tarybos darbus A. Ronis sako, jog numatytas susitikimas su Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT prie ŽŪM) ir Viešosios įstaigos ,,Ekoagros“ atstovais, kuriame planuojama aptarti aktualius sėklininkystės klausimus, vienas kurių – kaip pagreitinti sėklų sertifikatų išdavimo procesą.

„Tai ypač svarbu sėklininkystės įmonėms, ruošiančioms žieminių augalų sėklą rudens sėjai. Mat tarpas tarp žieminių sėklinių pasėlių derliaus nuėmimo ir naujos sėjos – labai trumpas. Rugpjūtį kuliamas derlius, o rugsėjį jau prasideda sėja. O sėklinės medžiagos patikrinimas užtrunka, nes tenka imti mėginius, tikrinti daigumą ir pan.“, – apie būsimus LSA darbus pasakoja A. Ronis. 

Šiuo metu LSA turi 29 narius – sėklininkystės įmonių, pavienių ūkininkų, bendrovių, kt. įstaigų. Asociacijos tarybą sudaro 12 narių.