Kaunas. Žaliasis kursas – ne tik orientyras gerais laikais, bet ir nuo kelio neleidžiantis nuklysti kompasas, kai užsibrėžtų tikslų siekti tampa sudėtingiau, teigia Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Jo teigimu, žaliojo kurso rėmuose pristatyta 2030 m. Biologinės įvairovės strategija, kurioje įvardijami tikslai ir veiksmai, būtini siekiant apsaugoti ir atkurti gamtą.

„Dėmesys tikrai atkreiptas, 2024 m. ES į biologinę įvairovę ketina investuoti 7,5 proc. ES biudžeto, o 2026 m. ir 2027 m. ši dalis padidės iki 10 procentų. Be to, jau padidintas biologinės įvairovės apsaugai ir atkūrimui skiriamas finansavimas iš įvairių finansavimo priemonių ES biudžete“, – kalbėjo M. Vaščega.

EK atstovybės Lietuvoje atstovas atkreipia dėmesį ir į akademinei bendruomenei svarbų aspektą – 2030 m. biologinės įvairovės strategijoje didelis dėmesys skiriamas žinioms ir švietimui – tai apima priemones, skirtas remti mokslinius tyrimus, švietimą ir gebėjimus pereiti prie žaliojo kurso.

Anot jo, universitetai užima unikalią vietą švietimo, mokslinių tyrimų, inovacijų ekosistemoje, teikia esminę paramą ES žaliajam kursui.

Bioįvairovės išsaugojimas – pačių gerovei

„Žmonėms kyla klausimų dėl bioįvairovės apsaugos. Kodėl mums tai svarbu? Bioįvairovės išlaikymas – viena iš žmonijos išgyvenimo sąlygų. Sveikos ir gyvybingos ekosistemos saugo gyvybę gamtoje palaikančius vabzdžius, derlingus dirvožemius ir plačius genetinių variacijų resursus – mums tai būtina ilgalaikiam maisto tiekimui užtikrinti.

Sveikos ekosistemos perdirba maistines medžiagas ir užtikrina tęstinumą. Jos valo orą, kuriuo kvėpuojame, vandenį, kurį geriame, padeda dirvožemiui sulaikyti ir akumuliuoti anglį, reguliuoja klimatą ir saugo nuo stichinių nelaimių“, – apie nepaneigiamą bioįvairovės reikšmę kalbėjo M. Vaščega.

Pasekmės jau šalia

Pasaulyje fiksuojamos akivaizdžios bioįvairovės mažėjimo pasekmės: ekstremalūs klimato reiškiniai ir ekosistemų degradacija didina maisto ir vandens trūkumą.

„Anksčiau galėjome įsivaizduoti, kad šios problemos tolimos, mūsų neliečia ir artimiausiu metu nepalies. Tačiau dabar atėjo mūsų eilė – Europa jau patiria katastrofiškas sausras ir potvynius, o miškus ir pasėlius naikina nauji kenkėjai ir ligos.

Mažėja laukuose skraidančių ir augalus apdulkinančių vabzdžių, fiksuojami neigiami dirvožemio kokybės rodiklių pokyčiai. Išnaudojame gamtos resursus greičiau, nei jie gali atsikurti, stumiame gamtą pavojingo lūžio taško link“, – sakė M. Vaščega.

Pasak jo, ES keturios iš penkių saugomų buveinių yra prastos būklės, net trečdalio būklė vertinama kaip toliau blogėjanti ir tik viena iš dešimties rodo realius gerėjimo ženklus.

Ignoruodami pokyčius krizės nesustabdysime

M. Vaščegos teigimu, resursus privalu nukreipti į rūšių ir ekosistemų išsaugojimą bei atkūrimą, kovą su klimato kaita, ES atsparumo didinimą, gyvenimo kokybės gerinimą ir pagalbą bendruomenių klestėjimui.

„Gamtos gyvybės tinklas turtingas, atsparus, patikimas, nematomas, jis suteikė mums palankias sąlygas pernelyg ilgai, visa tai įpratome laikyti savaime suprantama duotybe. Dabar negalime patikėti, kad tai nėra amžina, ignoruojame ženklus ir atsisakome tikėti grėsmių realumu. Neigdami problemą ją tik giliname, nes priešinamės pokyčiams, kurie neišvengiami“, – kalbėjo EK atstovybės Lietuvoje vadovas.