Vilnius. Tarptautinė prekybos sistema seniai neregėjo tokio chaoso. Vadinamieji muitų karai daro didelę įtaką pasaulio ekonomikai ir ilgainiui gali neigiamai paveikti grūdų rinkas. Ką ši sumaištis reiškia mūsų šalies ūkininkams? 

„Scandagra Group“ analitiko Mariaus Balsio teigimu, šiuo metu didžiausias susipriešinimas tvyro tarp Vašingtono ir Pekino. Anot jo, kažką panašaus pasaulis matė ir 2018 m. vasarą, kai pirmosios kadencijos metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė 25 proc. muitų tarifus Kinijai tam tikroms prekėms. Neigiamas poveikis jautėsi ir žemės ūkio žaliavų prekyboje.

Kritus Kinijos sojos pupelių, kukurūzų pirkimams iš JAV, krito ir kainos, o žemės ūkio produkcijos prekyba buvo rekordiškai žema. Prekybos karas tęsėsi apie pusantrų metų ir baigėsi sutartimi, kuria Kinija įsipareigojo pirkti daugiau žemės ūkio produkcijos iš JAV. Atslūgus įtampai, ir prekyba, ir žemės ūkio žaliavų kainos grįžo į ankstesnį lygį. Tačiau ilgainiui kinai į sutartinius įsipareigojimus numojo ranka.

Vis dėlto analitikas pastebi, kad 2025 m. situacija šiek tiek skiriasi. „Visų pirma, naujos JAV administracijos vykdoma prekybos politika yra itin chaotiška su didele priešpriešos doze. Bendras JAV taikomų muitų mastas yra ženkliai didesnis (25 proc.), paskutinį kartą tokio dydžio tarifai buvo taikomi prieš II pasaulinį karą. Kinija yra labiau nepriklausoma, geriau pasiruošusi tęsti šitą priešpriešą. Visa tai, gali trukti ilgiau ir turėti itin neigiamų pasekmių pasaulio ekonomikai“, – teigia M. Balsys.

Grūdų rinkose JAV prarado pozicijas

Analitiko teigimu, JAV yra reikšminga pasaulinės žaliavų, ypač energetinių išteklių, prekybos dalyvė. Vis dėlto, kalbant apie žemės ūkio produkcijos prekybą, JAV  pozicijos pastaraisiais metais yra gerokai susilpnėjusios. Pasaulinėse kukurūzų ir sojų rinkose JAV dalį perima Brazilija ir Argentina, iš kurių Kinija perka vis daugiau, o kviečių rinkos pokyčius vis labiau nulemia Rusijos grūdų rinkos situacija.

JAV turi tenkintis mažesniais pardavimais, daugiausiai eksportuodama į kaimynines šalis, pavyzdžiui, Meksiką, ar Azijos valstybes – Japoniją, Filipinus, Pietų Korėją. Šios prekybos partnerės yra labiau priklausomos nuo žemės ūkio žaliavų tiekimo iš JAV, taigi, tikėtina, jos neketina eskaluoti esamos situacijos. Sumaniusios įvesti muitus JAV produkcijai, jos tiesiog būtų priverstos pirkti brangiau. Todėl tiesioginis muitų poveikis JAV grūdų prekybai nėra reikšmingas. 

Pagrindinės kviečių pirkėjos susiduria su iššūkiais

M. Balsys pastebi, kad itin neigiamai žemės ūkio žaliavų prekybą gali paveikti prastėjanti pasaulio ekonomikos padėtis. Naujosios JAV administracijos sprendimai sugriovė viltį, kad infliacija gali būti suvaldyta, ir kad dėl mažinamų palūkanų ekonomikos augimo ciklas pasauliniu mastu gali prasitęsti.

Istorija rodo, kad lėtėjant pasaulio ekonomikai labiausiai nukenčia besivystančios valstybės. Beje, jos ir yra pagrindinės žemės ūkio produkcijos pirkėjos. Svarbiausi žemės ūkio žaliavų prekybos keliai veda iš Šiaurės pusrutulio į Afrikos ar Azijos žemyną, kur gyvena didžiausia žmonijos dalis.

Didelė infliacija, kurią pastaraisiais metais patyrė Turkija, Egiptas ir kitos stambios grūdų pirkėjos, labai paveikė šių valstybių ekonomiką ir kasdienį žmonių gyvenimą. Pavyzdžiui, didžiausio kviečių pirkėjo Egipto perkamoji galia gerokai susitraukė  dėl aukštos infliacijos (30 proc.) ir vietinės valiutos nuvertėjimo JAV dolerio atžvilgiu.

Prastėjant ekonominei būklei, Egipto vyriausybei pernai teko mažinti subsidijas duonos pramonei ir taip kelti pačios produkcijos kainas. Tarp šios šalies valdžios planų minimas ir siekis reguliuoti duonos kepimo receptus, mažinant santykinai brangesnių kvietinių miltų dalį ir juos pakeičiant į pigesnius kukurūzų ar sorgų miltus.

Su panašiais sunkumais susiduria ir kita svarbi kviečių pirkėja Turkija. 2024 m. kviečių importas smuko 40 proc. ir siekė 6 mln. tonų. Aukšta infliacija, kuri pernai siekė 70 proc., ir JAV dolerio atžvilgiu nuvertėjusi Turkijos lira  itin apribojo šalies galimybes importuoti žemės ūkio produkciją iš kitur. Turkijos vyriausybė netgi buvo iš dalies sustabdžiusi kviečių importą nuo 2024 birželio iki spalio.

Pokyčiai valiutų rinkose veikia padėtį ir Europoje, vienoje pagrindinių žemės ūkio produkcijos eksportuotojų.

Ar reikia fiksuoti kainas?

Pasak M. Balsio, žemės ūkio produkcijos kainų patiriamas spaudimas greičiausiai tęsis ir toliau, versdamas vis dažniau žvalgytis į orų prognozes. Kol kas rimtesnių iššūkių dėl orų nematyti, tad, išankstinėmis prognozėmis, kviečių derlius Europoje gali būti 14 mln. tonų didesnis negu pernai.

„Panašių tendencijų galime tikėtis ir Juodosios jūros regione bei Rusijoje. Vis dėlto, patirtis rodo, kad pavasario pabaiga ar vasaros pradžia yra itin jautrus laikotarpis, ir bet kokios spekuliacijos apie esamas ar menamas orų problemas gali sukelti rimtų kainų svyravimų biržoje.

Visa tai tik parodo, kaip Lietuvos ūkininkams svarbu šiuo metu atidžiai stebėti padėtį rinkoje ir bent iš dalies fiksuoti būsimo derliaus produkcijos kainas. Ko gero, tai vertėtų daryti net ne  vieną kartą, taip siekiant suvaldant kainų svyravimo riziką“, – teigia „Scandagra Group“ analitikas M. Balsys.