Vilnius. Lietuva per ateinantį dešimtmetį pieno gamybą gali padidinti, jeigu ūkių struktūriniai pokyčiai vyks greičiau, teigia konsultacinės bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) partneris Edmundas Piesarskas.

Pasak E. Piesarsko, Lietuva kol kas nesugebėjo išnaudoti palankių galimybių išvystyti pieno sektorių, kaip tai yra padariusi, pavyzdžiui, Estija. 

EKT atlikto nepriklausomo pieno sektoriaus tyrimo duomenys rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį už pieną, pienines karves, o taip pat per investicines priemones pieninei galvijininkystei plėtoti Lietuvos ūkininkams bendrai išmokėta apie 700 mln. eurų nacionalinės ir Europos Sąjungos (ES) paramos.

„Vertinant pieno sektoriaus raidos rezultatus matome, kad struktūriniai pokyčiai Lietuvoje vyksta lėčiau nei vidutiniškai ES. 2020 m. vidutinė banda Lietuvos ūkyje buvo 12 karvių, kai ES – 58. Karvių produktyvumo rodiklis pas mus išlieka vienas žemesnių ES. Per pastarąjį dešimtmetį pieno gamyba Bendrijoje kasmet augo, kai pas mus ji traukėsi“, – teigia E. Piesarskas.

Anot jo, šalies pieno sektoriaus augimo potencialas – didžiulis ir per ateinantį dešimtmetį Lietuva vis dar gali pasinaudoti galimybėmis jį stipriai išplėsti. 

Skaičiuojama, kad šalies pieno perdirbimo pramonė kasmet vidutiniškai perdirba apie 1,8 mln. t pieno, o esami perdirbimo gamyklų pajėgumai siekia apie 2,2 mln. t. Lietuvos pieno ūkiai 2024 m. rinkai patiekė 1,39 mln. t pieno perdirbimui. 

Eksperto vertinimu, potencialiai žaliavinio pieno gamybą šalies ūkiai galėtų padidinti 58 proc. arba 0,8 mln. t. Pasak E. Piesarsko, Lietuvos pieno sektoriaus plėtrai palankios ir prognozės eksporto rinkose, kuriose prognozuojama, kad  augs auštos pridėtinės vertės pieno produktų vartojimas, dėl to didės moksliniais tyrimais ir inovatyviomis technologijomis grįstų naujos kartos funkcinių pieno gaminių ir pieno ingredientų gamyba. 

Lietuva patenka į vadinamą pienininkystės juostą – geografinę zoną, kurioje gamtinės sąlygos pieno gamybai yra palankiausios. „Remiantis ES prognoze, nors pieno gamyba bendrai visoje ES mažės, tačiau pieno kiekis turėtų didėti iš Lenkijos, Baltijos šalių, Vengrijos, Čekijos, Rumunijos ir kitų valstybių, kuriose karvių produktyvumo potencialas dar nėra išnaudotas“, – sako E. Piesarskas.

Anot jo, Lietuvoje nuo 2022 m. stebimas tiekiamo žaliavinio pieno į pienines kiekio augimas. „Investicijų reikšmingesnis poveikis išryškėjo tik per pastaruosius kelis metus. Galimai tai susiję su tuo, kad investicinė parama pieno ūkių plėtrai tapo labiau tikslinė ir efektyvi“, – sako E. Piesarskas.

EKT tyrime prognozuojami pieno sektoriaus augimo ir stagnacijos scenarijai. Pagal augimo scenarijų tikimasi, kad prekinio pieno gamyba ūkiuose nuo 2024 iki 2035 metų išaugs 18 proc. – iki 1,64 mln. t. Šis scenarijus remiasi prielaida, kad investicinė parama pieno ūkių plėtrai išliks ankstesnio laikotarpio lygyje arba bus didinama. Investicinė parama turėtų užtikrinti spartų karvių produktyvumo rodiklių augimą, o karvių skaičius mažės lėtesniu tempu.

Pagal susitraukimo scenarijų, esant investicinės paramos pieno ūkiams trūkumui, pieno gamyba nedaug mažės arba išliks stagnacijoje per visą minimą laikotarpį ir sieks apie 1,33 mln. t.