


Pernai britų ūkininkai surengė nedidelį protestą prieš augalinio maisto diktatūrą. Britų žemės ūkio portalo „Farmers weekly“ redaktorius reguliariai rašo tekstus, atremdamas įvairias žiniasklaidos iniciatyvas, raginančias masiškai pereiti prie augalinės mitybos. Vis daugiau panašių iniciatyvų kyla ir kitose šalyse.
Lietuvoje viena aktyvistų organizacija kas savaitę socialiniuose tinkluose publikuoja baisius vaizdus iš fermų ir ragina žmones aukoti gyvūnų gelbėjimui. Pavyzdžiui, kritusio veršelio nuotrauką lydi užrašas „Taip atrodo žiema pieno fermoje“. Kuriamas įspūdis, esą aplink visas gyvulių fermas mėtosi veršelių gaišenos.
Po šiuo feisbuko įrašu atsirado klausimas – iš kur paimtas vaizdas. Atsakymas – iš užsienio fermos. Bet šešėlis krenta ant lietuvių ūkininkų. Miesto jaunimas pradeda bjaurėtis ir ūkininkais, auginančiais gyvulius, ir mėsa. Tikslas pasiektas – veganizmo ideologija plinta, o jos skleidėjai renka dosnią paramą. Pavyzdžiui, VšĮ „Tušti narvai“ kasmet surenka apie ketvirtį milijono eurų, samdo viešųjų ryšių agentūrą ir tampa jėga, turinčia įtakos politikams.
Stebėdami aktyvistų manipuliacijas viešojoje erdvėje, mes, keturi kolegos, dirbantys komunikacijos srityje daugiau nei dešimtmetį, nusprendėme netylėti. Pirmiausia, ėmėmės garsiai įvardyti propagandinius metodus, kuriuos naudoja minėtieji aktyvistai. Straipsniuose, socialinėse medijose ir jutube pradėjome skleisti informaciją apie tai, kokia mityba yra geriausia žmogaus organizmui.
Pernai kaip niekad daug mokslinių tyrimų pateikė išvadas, jog veganinė mityba pavojinga dėl maisto medžiagų nepakankamumo. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, Amerikos širdies asociacija, Forbes sveikatos padalinio analize, naudingiausia sveikatai mitybos dieta pasaulyje yra Viduržemio jūros dieta. Tai reiškia, kad žmonės turi valgyti daug šviežių daržovių ir vaisių, viso grūdo produktų, kokybiškos mėsos, pieno, jūros produktų, riešutų, šiek tiek alyvuogių aliejaus.
Veganiška mityba nepatenka tarp 5 sveikatai palankiausų mitybos planų. Tai patvirtina ir Lietuvos mitybos specialistai – Edvardas Grišinas, Ugnė Radzevičienė, Ingrida Kuprevičiūtė ir kt. Nepaisant to, veganinę mitybą prioritetu siekianti paversti organizacija „Gyvi gali“ (metinis biudžetas viršija 120 tūkst. eurų) spaudžia politikus, kad valstybinėse įstaigose būtų pereinama prie augalinės mitybos, patarinėja partijoms sveikos mitybos klausimais.
Viena iš problemų Lietuvoje, kaip savo tinklalapyje nurodo „Gyvi gali“: mėsa Lietuvoje per pigi. Taip teigia žmonės, kurie nevalgo mėsos, norėdami apsunkinti visavalgių galimybę rinktis.
Kalbos, esą perėjimas prie augalinės mitybos išgelbės planetą nuo klimato kaitos, mūsų nuomone, nėra pagrįstos, turint omeny, kad ES per metus iššvaistoma apie 30 proc. viso maisto.
Jei siaurai skaičiuotumėme, kokį CO2 pėdsaką palieka augalinis ir gyvūninis maistas, be abejo, augalinis maistas teoriškai būtų tvaresnis. Tačiau, remiantis JAV Žemės ūkio ir maisto departamento skaičiavimais, jei visa Amerika pereitų prie veganinės mitybos, bendras sutaupytų šiltnamio dujų efektas siektų 2,6 proc., tačiau tektų rūpintis masine maisto papildų gamyba, nuo vitamino B12 iki cinko, geležies, vitaminų A ir D iki kreatino ir cholino amino rūgščių.
Apskritai visas žemės ūkis teršia planetą maždaug 7 kartus mažiau nei energetika. Kodėl toks stiprus spaudimas atsisakyti ūkinių gyvūnų, o toks menkas raginimas taupyti šildymą, elektrą, ar galiausiai pirkti mažiau drabužių, ypač greitosios mados kūrinių, kurių milijonai tonų dūlėja sąvartynuose? Ar todėl, kad žemės ūkis yra pagrindinis maisto gamintojas, kuris aprūpina pasaulį gyvybiškai svarbiausiais ištekliais, ir neturi laiko užsiimti savo įvaizdžiu?
Informacijos perdozavimo amžiuje žmonėms vis sunkiau atsirinkti tiesą. Kasdien priešiškos valstybės platina suklastotus vaizdus, vaizdo įrašus, kuria vis naujus dėmesio pritraukimo, įtikinimo būdus, kurie jau išbandyti rinkimų kampanijose ir pripažinti kaip manipuliuojantys viešąja nuomone. Siekiant, kad tiesa būtų išgirsta, tenka dėti daugiau pastangų.
Pernai ES susirūpino: kasmet skirdama 6,5 mlrd. eurų aplinkos aktyvistams, pamatė, kad dalis šių pinigų atitenka organizacijoms, kurios neturi tikslo tenkinti Europos piliečių interesus. Todėl Europos Parlamento siūlymu lobizmui, viešųjų ryšių veiklai ir kitoms panašioms išlaidoms, kurios neša naudą tik pačioms organizacijoms, kai kurioms jau tapusioms profesionaliomis fondų finansų gavėjomis, numatoma apkarpyti šias galimybes.
Atsiranda ir daugiau kalbėtojų, vadinamųjų influencerių, ūkininkų atstovų, nevyriausybinių organizacijų, kurie taip pat mato problemą, kad dalis aktyvistų klaidina visuomenę ir naudojasi žmonių gerumu – pasiryžimu atjausti gyvūnus ir tausoti gamtą.
Padaryti taip, kad būtų patenkinti ir žmogaus, ir gamtos interesai nėra paprasta, bet įmanoma. Pradėkime bent jau nuo teisingo viešo dialogo apie tai.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Gyvulininkystės ūkius šokiravo pakeisti Valdymo reikalavimai
2025-02-12 -
Lietuva neišnaudoja galimybių vystyti pieno sektorių?
2025-01-30 -
Selekcininkas: kviečių grūdų kokybė – daugiaplanis klausimas
2025-01-28
Skaitomiausios naujienos
-
Gyvulininkystės ūkius šokiravo pakeisti Valdymo reikalavimai
2025-02-12 -
Neįtikėtina: populiariausios obelų veislės rinkoje išsilaiko šimtus metų
2025-01-17 -
Smulkiems ūkiams skirs papildomų milijonų
2025-01-15
(0)