Vilnius. Esame susirūpinę dėl į Lietuvos rinką patenkančių falsikuotų augalų apsaugos produktų apimčių ir nelegalios prekybos mąstų. Šių nelegalių produktų niekas netiria, nevertina ir neregistruoja.

Nežinomos sudėties produktai nelegaliai plūsta į Lietuvos rinką. Remiantis Europos Komisijos inicijuoto tyrimo „The economic cost of infringement in the pesticide sector“ informacija, Lietuva ir taip yra tarp tų valstybių, kuriuose nelegali prekyba augalų apsaugos produktais viršija Europos Sąjungos valstybių narių (EU28) vidurkį ir esame šioje srityje „pirmūnai“.

2017 metų lapkričio 1 d. įsigaliojusiame Augalų apsaugos įstatyme atsirado falsifikuotų augalų  apsaugos produktų apibrėžimas ir straipsnis, kuris įpareigoja, aptikus neregistruotus ar falsifikuotus augalų apsaugos produktus, fizinius ir juridinius asmenis juos išimti iš rinkos ir perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas.

Europos augalų apsaugos asociacijos iliustracija

Svarbu pabrėžti, kad visa tai padaryti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo savo lėšomis. Tačiau žengus šiuos žingsnius, būtina žengti dar vieną – numatyti sankcijas už augalų apsaugos produktų falsifikatų teikimą rinkai ir naudojimą. Šiuo metu tokia nusikalstama veikla „apsimoka“ – sankcijų už falsifikuotų augalų apsaugos produktų tiekimą rinkai nėra.

Nustačius pažeidimus, dažniausiai taikomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 342 straipsnis, kuris taikomas ir tais netyčiniais netinkamo augalų apsaugos produktų naudojimo atvejais, pvz. ūkininkas pamiršo įrašyti į žurnalą apie panaudotus augalų apsaugos produktus ar pan. Remiantis spaudoje aprašytu atveju, už nelegalių augalų apsaugos produktų naudojimą skiriamos baudos yra niekingai mažos (30 EUR).

Paskaičiuokime: legaliai verslą vykdančios įmonės vien už augalų apsaugos produkto duomenų vertinimą registruojant sumoka virš 16 tūkst. EUR kaip valstybės rinkliavą. Šiuo atveju net neskaičiuojant kaštų, kuriuos patiria legaliai dirbančios kompanijos produkto kūrimo stadijose (apie 2,5 mln EUR), Lietuvoje yra toks teisinis reguliavimas, kuomet nusikalstama nelegali prekyba finansiškai apsimoka: galima net įvežti 269 kartus nelegaliai produktą, mokėti kiekvieną kartą baudą (60 EUR) ir tik tada kaštai prilygs registravimo rinkliavai (16160/60 = 269). Tokie falsifikatų ir nelegalių augalų apsaugos produktų prekeiviams palankūs teisės aktai ir legalaus verslo diskriminavimo politika nedelsiant turi būti taisoma, keičiant teisės aktus ir numatant sankcijas už prekybą falsifikatais.

Dažnai augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai reikalavimai lyginami su farmacijos produktų reglamentavimu, todėl nedelsiant privalo būti papildytas ANK, numatant adekvačias baudas už falsifkuotų augalų apsaugos produktų tiekimą rinkai. Pavydžiui, baudos už vaistų falsifikatų tiekimą rinkai yra iki 3000 EUR.

Garsios firmos sportinių batelių falsifikatas, kvepalų falsifikatas ar muzikos kūrinio ir kino filmo nelegali peržiūra - visi šie pavyzdžiai liudija apie intelektinės nuosavybės pažeidimus, kitaip tariant, vagystes iš kūrėjo. Falsifikuoti augalų apsaugos produktai taip pat yra intelektinės nuosavybės pažeidimas ir vagystė. Bet ne tik.

Europos augalų apsaugos asociacijos iliustracija

Kitaip nei nusipirkę falsifikuotus sportinius batelius, naudodami falsifikuotus augalų apsaugos produktus (t y. nežinomos sudėties, su priemaišomis ir dažniausiai su Europos Sąjungoje jau uždraustais naudoti augalų apsaugos produktų koformuliantais – sudėtinėmis dalimis) teršiate aplinką, kenkiate savo sveikatai ir aplinkai. Be to, rizikuojate pakenkti savo pasėliui ir netekti derliaus. Ypač noriu atkreipti dėmesį tų, kurie organizuoja augalų apsaugą pramoniniuose soduose: dėl noro šiek tiek sutaupyti, galime negrįžtamai pakenkti sodui. Ne vienerius metus puoselėtus medžius galima prarasti dėl nepagrįsto taupumo.

Noriu iš karto atsakyti komentatoriams, kurie sakys, kad Lenkijoje augalų apsaugos produktai pigesni. Deja, jei Lenkijoje perkate produktą apie 30 proc. pigiau, jūs perkate falsifikatą su kokybiškai padirbtomis etiketėmis ir pakuotėmis.Augalų apsaugos tiekimo į rinką reglamentas (Reglamentas 1107/2009) numato rinkos savireguliacinius mechanizmus, todėl legalių produktų kainos labai panašios.

Kovoje su falsifikatais svarbios dvi pusės: pasiūla ir paklausa. Informacijos apie falsifikatų pavojus sklaida, mokymai ir sisteminis institucijų darbas šioje srityje, ypač rengiant atitinkamus teisės aktų projektus ir užtikrinant jų įgyvendinimą, prisidėtų užkardant falsifikuotų augalų apsaugos produktų pateikimą į Lietuvą.

Zita Varanavičienė,

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė