Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Nuomonė
Korupcija Ukrainoje: tradicija ar atgyvena?
Ukrainos prokuratūros nuotr.

Kiek rimta korupcijos problema Ukrainos žemės ūkyje? Jos gylį ir mastą atskleidžia tyrimas apie korupcijos apraiškas, su kuriomis susiduria smulkiosios ir vidutinės žemės ūkio įmonės.

Ukrainietiškoji korupcija yra tapusi išskirtiniu šalies bruožu ar net savotišku prekės ženklu, panašiai kaip ukrainietiški lašiniai, boksas, melodinga daina, virtiniai ir pipirinė degtinė. Kreipiesi į gydytoją – įteiki saldainių, į santechniką – duodi butelį degtinės, eini su reikalais į valdišką įstaigą – gali prireikti šlamančiųjų.

Tyrimą „Korupcijos lygis sprendžiant žemės ūkio klausimus, su kuriais susiduria labai mažos, mažos ir vidutinės žemės ūkio įmonės 2023 m.“ atliko visuomenės nuomonės tyrimų agentūra „InfoSapiens“ pagal Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros agentūros USAID žemės ūkio ir kaimo plėtros programą AGRO. Tai jau aštuntas toks tyrimas, jis atliekamas kasmet.

Bioversija 2024 04 26 m7

Pirmą kartą 2016 m. atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad su korupcija susidūrė 64 proc. respondentų, 2021 m. šis rodiklis sudarė 24 proc., 2022 m. – 20, o 2023 m. – 16 proc. Ar tikrai korupcijos Ukrainoje mažta?

Korupcijos tradicija: vilkas sotus, avys sveikos

Prieš porą dešimtmečių vieno Pietų Ukrainos regiono ūkininkas papasakojo istoriją. Jis buvo aktyvus Oranžinės revoliucijos (2004 m.) šalininkas, dalyvavo protesto renginiuose regiono centre, džiaugėsi pergale, nuoširdžiai tikėjosi, kad agroverslo žaidimo taisyklės pasikeis, bus labiau civilizuotos. Tačiau permainos buvo gana savotiškos.

Iki revoliucijos, prezidentaujant Leonidui Kučmai, ūkininkas turėjo regiono administracijoje „savo žmogų“, pavadinkime jį Ivanu Ivanovičiumi, kuris už sąlyginį 100 JAV dolerių kyšį operatyviai išspręsdavo ūkininko verslui gyvybiškai svarbius klausimus.

Būdinga tai, kad „įkainiai“ buvo stabilūs ir tvirti, Ivanas Ivanovičius negalėjo nei iš šio, nei iš to, staiga pareikalauti 200 dolerių už paslaugą, jis taip pat negalėjo sumažinti „paslaugos“ kainos iki 50 dolerių, nes tai būtų kainų dempingavimas. Viskas vyko korumpuoto kainoraščio rėmuose! Tai sistema!

Kyšio dydis verslininkui buvo pakeliamas ir per daug jo neapsunkino, klausimas buvo išspręstas, verslas plėtojosi, valdininkas nebadavo. Žodžiu, ir vilkas sotus, ir avys sveikos.

Viskas įskaičiuota, net valdininko rizika

Oranžinė revoliucija laimėjo, ūkininkas triumfavo, o kai iškilo keblumų verslui, nuėjo į jam gerai pažįstamą kabinetą regiono administracijoje, kuriame, kaip ir anksčiau, sėdėjo Ivanas Ivanovičius. „100 dolerių, kaip ir anksčiau?“ - paklausė. „Ne, ne, – atsakė Ivanas Ivanovičius, rodydamas į naujojo prezidento portretą ant sienos. – Dabar kyšių neimame, esame sąžiningų žmonių šalis, o banditai turėtų sėdėti kalėjime“. Taip pareigūnas pacitavo vieną iš naujojo Ukrainos prezidento Viktoro Juščenkos priešrinkiminių šūkių. „Puiku! – džiaugsmo neslėpė ūkininkas. – Man, kaip verslininkui, reikia, kad tu padarytum šį bei tą“. „Gerai!“ – lengvai sutiko „dorų žmonių šalies“ šalininkas.

Praėjo savaitė, antra, trečia, bet ūkininko reikalai nejuda norima kryptimi. Jis vėl nuėjo pas Ivaną Ivanovičių. „Tai kaip?“ –  klausia. „Supranti...“, – pradėjo ilgą monologą Ivanas Ivanovičius, iš kurio buvo aišku, kad jis yra visiškai užimtas, vietos ūkininkų nereikšmingų klausimų spręsti neturi laiko.

„Tai gal 100 dolerių?“ –  pasiūlė ūkininkas. „Mes neimame kyšių!“ – šypsodamasis atsakė pinigų mylėtojas. Ūkininkas su savo problemomis atsidūrė aklavietėje.

Ivaną Ivanovičių netrukus pakeitė Ivanas Petrovičius. Ūkininkas nuėjo pas jį. Naujai iškeptas „mėlynojo luomo darbininkas“ įdėmiai išklausė lankytoją ir mielai pasiūlė pagalbą už 200 dolerių. „Palauk, anksčiau tai kainavo 100 dolerių“, – piktinosi ūkininkas. „Matote, anksčiau valstybė nekovojo su korupcija, o dabar kovoja, pareigūno rizika turi būti įskaičiuota į paslaugos kainą!“ – pastebėjo naujai paskirtas valdininkas.

Mat kaip! Tada kyla logiškas klausimas: verslininkui geriau, kai korupcija klesti ar kai jai priešinamasi (tiksliau, vyksta apsimestinė kova!)?

Tačiau situacija rutuliojosi toliau. Atėjo nauja vyriausybė ir Ivano Petrovičiaus vietą administracijoje užėmė Petro Petrovičius. Šis iš ūkininko pareikalavo net 400 dolerių. Agroverslininkas bandė juokauti: esą nežinojęs, kad JAV tokia beprotiška infliacija. Atsakymas buvo argumentuotas: „Man nerūpi JAV infliacija. Esu laikinai ir turiu stebėtinai mažai laiko atsilyginti už šias pareigas. Taigi atsiprašau, esu priverstas pakelti kainą!“ Atvirai pasakyta? Taip. Ciniška? Taip. Reikėjo reaguoti? Gal ir taip, bet kaip? Ar buvo veiksmingas mechanizmas prieš tokią savivalę?

Ar yra pagrindo optimizmui?

Tiesą sakant, ne kartą girdėjau, kad kova su korupcija verslui kainuoja brangiau nei palaikyti korumpuotą sistema. Konstatuoju: tokia situacija jokiu būdu nėra normali, tačiau vaistų nuo šio vėžinio susirgimo nedaug. Skaitmeninimas galbūt yra veiksmingiausia priemonė (o gal net panacėja). Kol šio žodžio nebuvo mūsų aktyvioje leksikoje, sąlygų korupcijai vešėti buvo gerokai daugiau, tačiau, kaip sakė vienas ūkininkas, „mašininis korupcinis melžimas yra sudėtingesnis dalykas“. O dabar konstatuojame: skaitmenizacijos srityje Ukraina žengė reikšmingą žingsnį į priekį, todėl...

Tiesą sakant, kas „todėl“? Ar yra pagrindo optimizmui ir „idealizmui“? Galimi tam tikri pokyčiai į gerąją pusę. Štai tyrimo duomenys rodo, kad per aštuonerius metus žmonių, kurie susidūrė su korupcija, sumažėjo nuo 64 iki 16 proc., t. y. 4 kartus. Ryškėja teigiamos tendencijos!

Žemės ūkio srityje dažniausiai su korupcija susidūrė labai mažos, mažos ir vidutinės mėsos ir pieno gamybos įmonės (19 proc.), grūdų, ankštinių augalų ir aliejaus gamintojai (17 proc.) bei vaisių ir daržovių augintojai (13 proc.). Žuvies ir akvakultūros sektoriaus įmonės patiria tokio pat lygio korupciją kaip ir pieno sektoriuje (19 proc.). Rečiau nei kiti verslai su korupcijos apraiškomis susiduria konditerijos gaminių gamybos (7 proc.), paukštienos ir kiaušinių gamybos (4 proc.) įmonės.

Visose srityse, išskyrus konditerijos ir amatų gaminių gamybą, korupcijos nustatymo lygis mažėja treti metai iš eilės.

Tarp tikrovės ir stereotipų

Daugiau nei pusė apklaustų labai mažų, mažų ir vidutinių žemės ūkio įmonių atstovų (59 proc.) mano, kad korupcija žemės ūkyje yra labai didelio mąsto ar bent jau gana paplitusi. Tuo pačiu jie nurodo, kad su korupcija per metus susidūrė 16 proc. respondentų, t. y. gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Kuo tai paaiškinti?

Barti tuos, kurie už dešros gabalą parduotų sielą velniui, Ukrainoje įprasta kiekvienam, kaip ir kukliai tylėti apie savo dalyvavimą aferose. Kita vertus, jei žmogui neteko susidurti su korupcijos atveju, jis nesąmoningai tiki, kad jo unikalus atvejis yra išimtis apskritai baisiame korupcijos kraštovaizdyje.

Iš visų su žemės santykiais susijusių procedūrų respondentai per pastaruosius metus dažniausiai susidūrė su būtinybe gauti kadastro išrašą apie žemės sklypą arba jo norminę piniginę vertę (35 proc.). Šias paslaugas teikiančią Valstybinę geokadastro įstaigą respondentai laiko labiausiai korumpuota (37 proc.). Antroje vietoje (23 proc.) – rajonų ir miestų savivaldos įstaigos, trečioje - vietos valstybės administracijos (11 proc.).

Su korupcijos apraiškomis susidūrę respondentai pažymi, kad daugiausia tokių situacijų pasitaiko kreipiantis dėl žemės sklypų privatizavimo (42 proc.) ar valstybinės, komunalinės nuosavybės sklypų nuomos (38 proc.). Tačiau už šią veiklą atsako vietos valdžios institucijos, o ne Valstybinis geokadastras.

Valstybinio geokadastro vadovas Dmitrij‘us Makarenko‘a pažymi: „Aptarnavimo paslaugų teikimo reforma davė gerų rezultatų, tačiau pagal tyrimo rezultatus Valstybinis geokadastras vis dar išlieka apklausų antilyderiu. Mes tęsiame pokyčius pasirinkta kryptimi, t. y. dar plačiau skaitmeniname paslaugas. Praktika rodo, kad efektyviausias būdas įveikti korupcijos apraiškas - procesų, paslaugų, duomenų skaitmeninimas“.

Kita aktuali korupcijos apraiška – tyčinis delsimas spręsti vieną ar kitą klausimą, kitaip – vilkinimas. Beveik pusė apklaustųjų (48 proc.) nurodo jį kaip vieną dažniausių pastarųjų metų korupcijos apraiškų.

Labai mažų, mažų ir vidutinių žemės ūkio įmonių vadovai įvardija ir kitas dažniausiai pasitaikančias korupcijos rūšis: neteisėtos naudos gavimas naudojantis tarnyba ir pareigūnų dalyvavimas versle per įgaliotinius (40 proc.), pareigūnų dalyvavimas versle per gimines ar patikimus asmenis (40 proc.), kyšininkavimas (35 proc.).

Beveik dukart padaugėjo asmenų, pranešusių apie korupcijos faktus, dalis. 2022 metais 8 proc. agrarinio sektoriaus dalyvių deklaravo, jog susidūrė su korupcijos apraiškomis, o proc. 2023 m. jie sudaro 15 proc. Tuo pačiu 2023 m. nedeklaravusieji savo santykio su korupcija nurodė, kad to priežastys – nepasitikėjimas valdžia (61 proc.) ir įsitikinimas, kad jų deklaravimas nieko nepakeis (75 proc.).

Vis dar tradicija...

Galbūt 2022-ieji – plataus masto karo metai – buvo nepalankūs korupcijai. Karas šios problemos nepašalino, bet pastebimai apramdė. Tačiau 2023 m. korumpuotieji valdininkai prisitaikė prie situacijos ir pamatė naujų galimybių jei ne žarstyti abiem rankomis, tai bent jau ištyrinėti aplinką.

Vienas ekologiškų produktų gamintojas (dirba žemę Černihivo srityje) per pokalbį su šių eilučių autoriumi pripažino, kad nuo 2014 m., po Orumo revoliucijos, jis, kaip eksportuotojas, nesusiduria su korupcija muitinėje, tarsi jos nebūtų buvę. Kitas eksportuotojas (iš Vakarų Ukrainos) augina verslinius sodus, spaudžia sultis. Po 2014 m. Orumo revoliucijos sumanė eksportuoti produkciją ir kreipėsi į muitinę, kad išsiaiškintų su eksportu susijusius klausimus. „Muitinės valdininkas teiravosi, kokių apimčių tikiuosi, ar plėsiu asortimentą, ką eksportuosiu ir kt., bet tiesioginės užuominos apie kyšio davimą neišgirdau. Na, palikau jam dovanų mūsų sulčių“, – pridūrė pašnekovas.

Jei tai, kas ištiko Ukrainą pastaraisiais metais, t. y. valdžios pasikeitimas, pandemija, karas, pavadinsime kataklizmais, tai skaitmenizacija tiesiog atrado plyšį šių kataklizmų virtinėje ir pradėjo ardyti Ukrainos korupcijos tradiciją.

Taigi teigiamų pokyčių yra, tačiau problemos greitai neįveiksime. Programos USAID AGRO direktorė Ksenia Sidorkina pabrėžė: „Stengiamės kovoti su korupcija agrarinėje srityje, ypač sistemingai nagrinėjame teisės aktus, mažinančius korupcijos riziką. Tačiau svarbu, kad visuomenė būtų bekompromisiu sarginiu šunimi, absoliučiai nepakančiu bet kokioms korupcijos apraiškoms“. Ir vis dėlto Ksenia‘os minimo sarginio šuns bekompromisiškumu kažkodėl abejoju. Tradicija, ką galiu pasakyti! Kol kas, deja, ne atgyvena.

Autorius: Oleksiy RYZHKOV, Kyjivas
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos