Dėl plintančio koronaviruso pasaulio maisto pramonė jau pajuto jo neigiamą ekonominį poveikį – dėl mirtinos ligos trūkinėja pasaulio šalių prekybiniai ryšiai, stringa krovinių gabenimas, šalys izoliuojasi. Visas epidemijos mastas dar nežinomas.

Kadangi maistas – pirmo būtinumo prekė, tiek jo gamyba, tiek ir vartojimas negali sustoti. Būtiniausi maisto produktai, nepaisant susidariusios situacijos, bus gaminami ir parduodami, tačiau, jeigu epidemijos nepavyks suvaldyti ir koronavirusas išplis po visą pasaulį, prasidės tarptautinės prekybos maisto produktais srautų sulėtėjimas ir jų iškraipymas – net kaimyninės valstybės gali apriboti importą.  

Lietuvoje maisto produktų netrūksta

Lietuva svarbiausiais žemės ūkio ir maisto produktais apsirūpinusi pakankamai, jų pasiūla didesnė už paklausą, todėl šalis orientuota į jų eksportą. 2019 m. į užsienį eksportuota įvairių lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų, neskaitant tabako ir perdirbtų tabako pakaitalų, už 3,4 mlrd. Eur. 2020 m. sausio mėn. eksportas siekė 258 mln. Eur ir buvo 4,8 proc. didesnis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Praėjusiais metais didžiąją šalies eksporto vertės dalį sudarė javų grūdų – 20,4 proc., pieno ir jo produktų – 16,5 proc. bei žuvų ir vėžiagyvių eksportas – 11,9 proc. 2020 m. sausio mėn. lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertės struktūroje dominavo pieno ir pieno produktų (17,4 proc.), aliejinių kultūrų sėklų ir kitų grūdų (12,3 proc.), žuvų ir vėžiagyvių (11,4 proc.) eksportas. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, daugumos produktų eksporto vertė išaugo, iš jų pieno ir pieno produktų – beveik 4 proc.  

Didžiausias eksportas į ES

Daugiausia lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų Lietuva eksportuoja į ES šalis – 2019 m. sausio mėn. eksporto vertė sudarė 72 proc., 2020 m. sausio mėn. ji padidėjo iki 83,1 proc. Didžiausią eksporto į ES vertės dalį – apie šeštadalį – sudaro pieno ir pieno produktų eksportas. Šių metų sausį jų eksportas siekė apie 15 proc. bendro eksporto.

Statistiniai duomenys rodo, kad net tris ketvirtadalius pieno ir jo produktų Lietuva išveža į ES šalis. Tarp jų lyderės – Lenkija, Italija, Latvija, Vokietija ir Nyderlandai. Į šias šalis eksporto vertė 2019 m. sudarė beveik 86 proc. bendro šių produktų eksporto. 2020 m. sausį ši dalis kiek sumenko, tačiau liko labai reikšminga ir siekė 81,6 proc. (2 paveikslas). Nors bendras pieno ir jo produktų eksportas šių metų sausio mėnesį, palyginti su 2019 m. gruodžio mėnesiu, sumažėjo 390,3 tūkst. Eur, tačiau į Vokietiją padidėjo net 7,4 proc., į Italiją – 2,7 proc., į Latviją – 1,6 proc.

Pieno ir jo produktų eksporto į ES šalis struktūroje didžiausią dalį sudaro sūrių ir varškės, nekoncentruoto bei koncentruoto pieno ir grietinėlės eksportas – jų vertė 2019 m. sudarė 87,5 proc., o šių metų sausio mėnesį siekė 83 proc. jų bendro eksporto vertės. Net du penktadalius eksporto vertės sudaro sūrių ir varškės eksportas.

Daugiausia lietuviško sūrio ir varškės – į Italiją

Nekoncentruoto pieno ir grietinėlės Lietuva daugiausiai eksportuoja į kaimynines šalis – 2019 m. jų eksporto vertė į Lenkiją ir Latviją sudarė beveik 78 proc. bendros pieno ir jo produktų eksporto į ES vertės, šių metų sausio mėnesį ši dalis padidėjo net iki 86 proc. Daugiau nei pusė visų sūrių ir varškės, parduodamų ES, Lietuva išveža į Italiją – jų eksporto vertė sausį siekė 54 proc., dar beveik 17 proc. – į Latviją.

Lietuvos pieno perdirbimo bendrovės į Italiją kasmet išveža apie 30 tūkst. tonų sūrių. Su trečiosiomis šalimis Lietuva šiuo laikotarpiu pienu ir jo produktais prekiavo nedideliais kiekiais, todėl dėl koronaviruso pandemijos pieno perdirbimo pramonė neturėtų skaudžiai nukentėti.

Europos Komisijos duomenimis, 2019 m. iš ES valstybių į trečiąsias šalis labiausiai išaugo sviesto eksportas – beveik 41 proc. – nuo 128 iki 180 tūkst. tonų. Daugiausia sviesto eksportuota į JAV (33,9 tūkst. tonų, arba 21 proc. daugiau, nei 2018 m.). Lietuva praėjusiais metais į trečiąsias šalis (daugiausia – į Kazachstaną, Izraelį ir Saudo Arabiją) eksportavo 1,8 tūkst. tonų sviesto – 3,6 karto daugiau nei 2018 m.     

2019 m. sūrių eksportas iš ES valstybių į trečiąsias šalis siekė 879,7 tūkst. tonų ir buvo 7 proc. didesnis, nei 2018 m. Daugiausia sūrių ES šalys eksportavo į JAV (139,1 tūkst. tonų) ir Japoniją (114,1 tūkst. tonų). Daugiau nei po 100 tūkst. tonų sūrių eksportavo Nyderlandai, Vokietija, Prancūzija ir Italija. Lietuva į trečiąsias šalis 2019 m. eksportavo 15,3 tūkst. tonų sūrių, trečdalį jo – į JAV (5,2 tūkst. tonų), beveik 8 proc., arba 1,2 tūkst. tonų, – į Pietų Korėją.Palyginti su 2018 m., Lietuvos sūrių eksportas padidėjo 35,1 proc.

Analizuojamu laikotarpiu ES valstybės į trečiąsias šalis eksportavo 962,4 tūkst. tonų nugriebto pieno miltelių, 18 proc. daugiau, nei 2018 m., daugiausiai – į Kiniją (126,3 tūkst. tonų), Alžyrą (100,7 tūkst. tonų) ir Indoneziją (71,1 tūkst. tonų).

Lietuvos nugriebto pieno miltelių eksportas 2019 m. siekė 20,8 tūkst. tonų, ir, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo beveik 19 proc. Daugiausiai jų importavo Alžyras (5,1 tūkst. tonų), Vietnamas (2,7 tūkst. tonų) ir Kazachstanas (2,3 tūkst. tonų). Nenugriebto pieno miltelių eksportas iš ES į trečiąsias šalis 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo 11 proc. (nuo 334 iki 297 tūkst. tonų).

Pagrindinės jų importuotojos – Omanas (40,5 tūkst. tonų), Alžyras (21,7 tūkst. tonų), Nigerija (18,8 tūkst. tonų). Lietuvos nenugriebto pieno miltelių eksportas nebuvo reikšmingas, praėjusiais metais siekė 0,5 tūkst. tonų.

Dėl koronaviruso pandemijos traukiantis rinkoms trečiosiose šalyse, ES pieno ir jo produktų gamintojams gali tekti atsigręžti į ES vidaus rinką. Tai, tikėtina, žymiai padidintų ES pieno perdirbimo įmonių tarpusavio konkurenciją. Dėl to gali sumažėti ir pieno bei jo produktų eksportas iš Lietuvos.

Doc. dr. Valdemaras MAKUTĖNAS

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas