Bukareštas. Europos žemdirbių kongrese, kuris šiemet vyko Rumunijoje, netrūko kritikos žemės ūkio politikos formuotojams, teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Gedas Špakauskas, jau antrąjį kartą kartu su kitais šalies atstovais dalyvavęs „Copa-Cogeca“ organizuojamame renginyje.

„Kongrese buvo daug žemdirbių lyderių, ūkininkų, įvairių asociacijų ir žemės ūkio įmonių vadovų, tad tikrai buvo daug kritikos tiems, kurie formuoja žemės ūkio politiką“, – pasakoja G. Špakauskas.

Kritikos strėlės daugiausia skriejo dėl didelės biurokratinės naštos, perdėtų žaliojo kurso reikalavimų.

„ES bendrai yra 12 tūkst. įvairių skirtingų reguliavimų, nebūtinai susijusių su žemės ūkiu.  Kai biurokratinis mechanizmas toks didelis, nereikėtų stebėtis, kad kartais pamirštama, kas vyksta kaime, žemės ūkyje ar kitose srityse.

Taip pat, nepaisant to, kad ES stipri ir yra pavyzdys kitiems, reikėtų nepamiršti, jog mes konkuruojame su visu pasauliu. Tad jaučiame, kad konkurencinės jėgos gerokai skiriasi nuo valstybių, kurios prisideda prie žemės ūkio gamybos, įskaitant Pietų ir Šiaurės Amerikos šalis“, – tikina pašnekovas.

Pasak jo, visi Kongreso dalyviai sutiko, kad žemės ūkio politika turėtų būti ilgalaikė. Mat ypač svarbu, kad įvairūs reglamentai, direktyvos, taisyklės, įstatymai nebūtų keičiami staiga, kitaip ūkininkai nespės prie jų prisitaikyti.

LŪS vicepirmininko teigimu, pagrindinė Europos žemdirbių Kongreso žinutė ta, kad žemės ūkis turi išlikti ES strategine šaka.

Teisingų pajamų svarba

Kongrese daug kalbėta ir apie tai, kad ūkininkams reikia suteikti galimybę uždirbti teisingą atlygį.

„Šiais laikais nedaug ūkininkų uždirba teisingą atlygį, ūkius uždaro jauni žmonės, jie nenori pasilikti kaime. Ir tai yra didžiulė problema. (...)

Praktiškai visus aplinkosauginius reikalavimus žemės ūkis turi prisiimti, kartu ir finansinius praradimus. Bet juk visa tai daroma iš ūkio pajamų, tad rėmimas pagal keliamus tikslus nepakankamas“, – kokios mintys skambėjo renginyje, pasakoja LŪS vicepirmininkas.

Tiesa, Kongreso dalyviai pabrėžė ir tai, kad žemės ūkį reikėtų vertinti ne tik iš tvarumo (aplinkosauginės), bet ir ekonominės, socialinės pusės.

„Daug kalbama apie tai, kad žaliojo kurso tikslus reikėtų peržiūrėti, nes viskas labai keičiasi, o ir karas dar nesibaigė“, – pabrėžia G. Špakauskas.

Problemos tos pačios

LŪS vicepirmininkas tikina, kad kongrese išsakyti šalių iššūkiai yra daugmaž vienodi. Pagrindiniai – didelė biurokratinė našta ir per mažas finansavimas žaliajai pertvarkai įgyvendinti.

Aišku, kai kurios valstybės turi ir specifinių problemų, kurių Lietuvoje nėra. Pavyzdžiui, Pietų šalys susiduria su vandens stygiumi, nes kenčia nuo didelių ir ilgų sausrų.

„Problemos tikrai labai panašios. (...) Vis dėlto tam tikrų problemų prikurta tik Lietuvoje. Kai kurie reikalavimai yra perspausti. Pavyzdžiui, mūsų Strateginis planas labai sudėtingas, kai kuriose šalyse jie šiek tiek paprastesni“, – atskleidžia pašnekovas.

Turi daugiau laisvės

Kongresas šiemet vyko Rumunijoje, tad jo dalyviai tradiciškai vyko į keletą šalies ūkių. Pasak G. Špakausko, panašu, kad ten įstatymai nėra tokie griežti, ūkininkai turi šiek tiek daugiau laisvės.

„Rumunijoje laisviau dėl sėjomainos. Ten augalininkystės ūkyje leidžiama auginti dvi kultūras, pavyzdžiui, kviečius ir rapsus, ir dėl to nekyla problemų“, – dalijasi pašnekovas.

Gedas pastebėjo, kad grūdininkystės ūkių laukai Rumunijoje gerokai didesni – ne taip, kaip Lietuvoje, kur jie padalyti į mažus laukelius.

„Matėme laukų gal net 1 000 ha dydžio. Lietuvai tokie masyvai tikrai nebūdingi“, – sako LŪS vicepirmininkas ir priduria, kad vis dėlto esminių skirtumų tarp Rumunijos ir Lietuvos ūkių neįžvelgė.