Vakarų šalių kompanijos ir toliau tiekia Rusijos žemės ūkio ir maisto sektoriui sėklas, chemines medžiagas, žemės ūkio techniką.

Kyjivo ekonomikos mokyklos institutas, vykdantis užsienio įmonių veiklos Rusijoje stebėsenos projektą „Leave Russia“, apskaičiavo, kad iš Rusijos visiškai pasitraukė apie 380 įmonių, tarp jų 5 agroverslo kompanijos: „Lantmannen Unibak“ (Švedija), „Bunge“ (JAV), „Glencore“ (Šveicarija), „Viterra“ (Nyderlandai) ir „Linas Agro Group“.

Dar 7 agroverslo įmonės sustabdė bet kokį verslą ir neplanuoja investicijų. Tai AGCO ir „Corteva“ (JAV), „Louis Dreyfus“ (Nyderlandai), „Olam“ (Singapūras), „Klingspor“ (Vokietija), „Buhler Industries“ (Kanada) ir „Agrokoncerno grupė“. Trys agroverslo įmonės įvardytos kaip „stabdančios veiklą“, tai – „Pioneer Hi Bred International“ (JAV), „Zetor“ (Čekija) ir „Kepenos Mills“ (Graikija).

Daugiau kaip 1660 įmonių, tarp jų kelios dešimtys stambiausių užsienio agroverslo kompanijų, tęsia veiklą Rusijoje. Portalas manoūkis.lt pasiteiravo kai kurių iš jų, kaip karas pakoregavo jų veiklą ir kodėl šios kompanijos nesitraukia iš Rusijos rinkos?

Apsiribojo, bet ne žemės ūkyje

Kompanija „Bayer“ (veikia 79 šalyse, būstinė Vokietijoje) nurodo, kad tiesioginis jos atsakas į Rusijos invaziją Ukrainoje – sustabdymas visų išlaidų Rusijoje ir Baltarusijoje, kurios nesusijusios su būtiniausių produktų tiekimu sveikatos ir žemės ūkio srityje. Kitaip tariant, „Bayer“ sustabdė neesminių produktų pristatymą, reklaminę veiklą, kapitalo investicijas (neribotam laikui) ir verslo plėtrą, bet tęsia veiklą žemės ūkio srityje.

BASF (didžiausias pasaulyje chemijos pramonės koncernas, vykdo veiklą daugiau kaip 80-yje šalių, būstinė Vokietijoje) nutraukė veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje, bet pažymi, kad šis „susivaržymas“ neapima dalyvavimo žemės ūkio ir maisto versle.

Pasaulinė žemės ūkio technologijų įmonė „Claas Group“ uždarė kombainų gamyklą Krasnodare (Rusijoje), atleido didžiąją dalį darbuotojų, o techniką ir atsargines dalis toliau tiekia.

Tarptautinė sėklininkystės kompanija „Limagrain“ (būstinė Prancūzijoje) pasirinko tęsti veiklą Rusijoje, tačiau sustabdė sėklų gamyklos statybos projektą.

Žemės ūkio padargų ir skaitmeninių technologijų kompanija „Kverneland Group“ (būstinė Norvegijoje) nurodė, jog tęsia ribotą svarbiausių dalių ir mašinų tiekimą Rusijos rinkai. „Deja, negalime pateikti išsamių skaičių, nes mūsų organizacija neskelbia ir nekomentuoja atskirų rinkų ar produktų verslo rezultatų“, - atsakyme portalui manoūkis.lt nurodė „Kverneland Group“.

Kompanijos tęsia veiklą Rusijoje, nepaisydamos visuomenės, vartotojų, vyriausybių spaudimo. Pajamų augimas, rinkos dalies išlaikymas ir įsipareigojimai svarbu kiekvienai įmonei, ypač jei ji priklauso nuo tokios didelės rinkos kaip Rusija. Tačiau veiklą Rusijoje tęsiančios agroverslo kompanijos nurodo anaiptol ne šiuos argumentus.

Veikla Rusijoje – humanitarinė misija?

Didžiųjų kompanijų klausėme: „Dėl kokių priežasčių toliau dirbate šioje šalyje (Rusijoje)?“

Vienas iš argumentų – prisidėjimas prie pasaulio aprūpinimo maistu. Kompanijos pabrėžia, kad Rusija yra svarbi maisto pramonės žaliavų eksportuotoja, ji aprūpina Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis, kuriose labai stinga maisto. Esą milijonai žmonių skurdžiausiose pasaulio šalyse patirtų badą, jei vakarų agroverslo įmonės nutrauktų verslą Rusijoje. Taigi, tęsti verslą Rusijoje, vadinasi, prisidėti prie humanitarinių tikslų. Taip teigia kai kurios įmonės.

„Bayer“ nurodo, kad yra įsipareigojusi padėti užkirsti kelią tam, kas gali tapti precedento neturinčia maisto krize. „Pritariame Jungtinių Tautų nuomonei, kad pasaulinė prieiga prie Ukrainos maisto produktų ir rusiško maisto bei trąšų yra būtina, norint sumažinti spaudimą pasaulinei maisto sistemai. Atsižvelgdami į tai, nusprendėme ir toliau tiekti Rusijos ūkininkams būtiniausius žemės ūkio produktus, kad jie galėtų prisidėti prie pasaulinės paklausos patenkinimo“, – paaiškina kompanija „Bayer“.

BASF tikina, kad maisto gamybos rėmimo verslas Rusijoje – priemonė, užtikrinanti žemės ūkio produktų tiekimo saugumą, o ypač siekiant sudaryti sąlygas skurdesnėms šalims ir toliau gauti nebrangaus maisto.

Sėklų ir pesticidų tiekėja „Syngenta“ (būstinė Šveicarijoje) argumentuoja: „Rusija atlieka itin svarbų vaidmenį aprūpindama maistu besivystančias šalis, kurios neturi galimybių pačios auginti pagrindinių produktų. Mes laikomės požiūrio, kad galimybė gauti maisto yra pagrindinė žmogaus teisė, ir pripažįstame svarbų poreikį užkirsti kelią pasauliniam badui. Esame pasiryžę aprūpinti regiono (Rusijos – red.) ūkininkus būtinomis žemės ūkio žaliavomis, įskaitant sėklas ir augalų apsaugos produktus, kad būtų užtikrinta, jog maisto gamyba būtų tęsiama humanitariniais tikslais.“

Verslas Rusijoje nėra neteisėtas

Kitas argumentas, kurį pateikia kompanijos, – jos vykdo verslą Rusijoje, nepažeisdamos sankcijų politikos, t. y. veikia teisėtai.

„Nė viena iš ES sankcijų Rusijai, įskaitant naujausio sankcijų paketo numatytas sankcijas, netrukdo tiekti žemės ūkio, maisto produktų, medicininės įrangos ar vaistų visiems Rusijos gyventojams. Pagal dabartinį 13-ąjį sankcijų paketą kombainų eksportui iš ES į Rusiją sankcijos ir toliau netaikomos“, – pažymi „Class Group“.

„Kverneland Group“ cituoja ES dokumentą, kad žemės ūkio produktai ir maistas, įskaitant herbicidus, trąšas ir žemės ūkio techniką, gali būti eksportuojami iš ES į Rusiją, su sąlyga, kad nedalyvauja asmenys, kuriems taikomos sankcijos.

„Europos pramonė iš esmės tęsė tokių produktų tiekimą į Rusiją. Šiuo pagrindu „Kverneland Group“ tęsia ribotą svarbiausių dalių ir mašinų tiekimą Rusijos rinkai. Ėmėmės reikiamų priemonių ir kontrolės, kad būtų laikomasi visų sankcijų ir susijusių taisyklių“, – nurodo „Kverneland Group“.

„Syngenta“ ir „Limagrain“ pabrėžia, kad Jungtinės Tautos sėklas laiko humanitarinėmis prekėmis, o augalininkystės produktams sankcijos nėra taikomos.

Kita medalio pusė

Vakarų įmonės, kurios tęsia verslą Rusijoje, rizikuoja, nes situacija šalyje nėra stabili ir pati Rusija gali konfiskuoti jų verslą. Taip nutiko kompanijai „Carlsberg“ – danų „Heineken“ konkurentei. Jos turtas konfiskuotas už tai, kad Vakarų vyriausybės perėmė Rusijos turto kontrolę užsienyje.

Remiantis JAV vyriausybės atlikta prekybos analize, vakarų agroverslo įmonių veikla Rusijoje prisidėjo prie maisto tiekimo stabilumo pasaulyje, tačiau šita veikla labai naudinga ir milžiniškai Rusijos maisto pramonei, kurios žemės ūkio technikos sektorius „labai priklauso nuo importo“.

Bene visos stambios vakarų agroverslo įmonės veikia abiejose fronto pusėse – tiek Rusijoje, tiek Ukrainoje. Jų verslas Ukrainoje irgi nėra apsaugotas nuo karo praradimų, kuriuos šios šalies verslas patiria dėl Rusijos agresijos. Tik čia nekyla moralinio pasirinkimo dilemų.

Dviejų vektorių rinkodaros strategijos

Ukrainiečių žurnalistai atkreipia dėmesį, kad vykstant karui vakarų įmonės investavo šalyje nemažai lėšų, plėtodamos savo gamybos pajėgumus ir apimtis.

Šios kompanijos nuolat rengia spaudos konferencijas, kuriose kalba apie humanitarinę pagalbą Ukrainai, Ukrainos kariuomenei ir ūkininkams. Pagalbos apimtys išties svarios.

Kitas įdomus dalykas susijęs su vakarų įmonių registracija. Vakarų kompanijų padaliniai Ukrainoje nuolat akcentuoja, kad jie veikia kaip Ukrainos įmonės, registruotos kaip savarankiški juridiniai subjektai, o ne kaip atstovybės. Tokiu būdu jos pabrėžia savo nepriklausomumą ir savarankiškumą, atsiribodamos nuo tų pačių kompanijų padalinių veiklos Rusijoje.

Tos įmonės, kurios pasitraukė iš Rusijos, savo rinkodaros strategijas Ukrainoje dažnai grindžia šio fakto akcentavimu. Kita vertus, kaip pastebi Ukrainos ūkininkai, jos nesiūlo palankesnių pristatymo sąlygų, nuolaidų, finansavimo ir kt. Jos visiškai apkarpė reklamą Ukrainos specializuotose žiniasklaidos priemonėse.

Pasilikti ar išvykti – verslo elgesys rizikos kontekstuose

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose dėl atsakingo verslo elgesio standartų didelės rizikos kontekstuose pabrėžiama, kad Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste verslo sprendimai likti Rusijoje ar visiškai pasitraukti iš jos susiję su teisiniais, komerciniais, reputaciniais, etiniais ir logistiniais sumetimais.

„Nors daugelis įmonių sumažino, sustabdė arba nutraukė veiklą Rusijos ir Baltarusijos rinkose, remiantis turimais duomenimis, daugelis, jei ne dauguma, tarptautinių įmonių, veikusių Rusijoje iki plataus masto invazijos, toliau ten veikia.

Tarptautinėms įmonėms, kurios lieka Rusijoje arba toliau bendradarbiauja su Rusija, atsakingo verslo elgesio standartų svarstymai išlieka labai svarbūs, įskaitant poreikį atlikti išsamesnį patikrinimą, kad būtų išvengta neigiamų padarinių, susijusių su karu ar kitomis aplinkybėmis, kad veikla nesukeltų, neprisidėtų prie jų arba nebūtų su jais tiesiogiai susijusi“, – pabrėžia EBPO.

Prarasti reputaciją itin skausminga

Rusijoje veikiančioms įmonėms reputacijos klausimas ypač jautrus, nors jo stengiasi neakcentuoti. Vien tai, kad spaudžiama vakarų partnerių kovo mėn. Ukraina pašalino iš interneto tarptautinių karo rėmėjų sąrašą, rodo, kokio lygio yra šis klausimas.

Sąrašas neturėjo juridinės galios – Kyjivas jį sukūrė prasidėjus Rusijos invazijai, teigdamas, kad Rusijoje veikiančios kompanijos netiesiogiai finansuoja karą Ukrainoje.

Kovo 19-ąją Ukrainos vyriausybės sekretoriatas pranešė, kad šalių partnerių diplomatiniai atstovai išreiškė susirūpinimą, jog įtraukiant įmones į šį sąrašą stokojama aiškaus reguliavimo ir kad sąrašas daro „neigiamą poveikį“ „svarbiems sprendimams atremti Rusijos agresiją“.

Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra į sąrašą įrašė apie 50 tarptautinių įmonių, veikiančių Ukrainoje ir Rusijoje, įskaitant Austrijos bankų grupę „Raiffeisen Bank“, Kinijos technologijų milžinę „Xiaomi“, Prancūzijos korporacijas „Yves Rocher“ ir „Auchan“, transnacionalinę korporaciją „Procter & Gamble“ (prekių ženklai „Gillette“, „Fairy“, „Tide“, „Ariel“, „Lenor“, „Mr. Proper“, „Pampers“, „Always“, „Head & Shoulders“, „Old Spice“ ir daugelis kitų).

Sąraše buvo 14 Kinijos įmonių, 9 – JAV, po 4 – Prancūzijos ir Vokietijos, taip pat lietuviška „Vičiūnų grupė“.

Anot portalo euractiv.com, labiausiai sąrašu nepatenkintos Kinija ir Prancūzija.

***

Vakarų agroverslo kompanijos, tęsiančios veiklą Rusijoje, nepažeidžia įstatymų, tačiau etinis ir moralinis tokios veiklos aspektas išlieka aktualus, ir kalbėti apie jį ne visoms įmonėms patogu.

Klausimus apie veiklą Rusijoje išsiuntėme vasario viduryje keliolikai vakarų įmonių. Atsiliepė pora. Į po trijų savaičių pakartotus klausimus atsakė dar keletas. Kai kurios pažadėjo atsakyti. Kompanijos „Horsch“ atstovė į kovo 7 d. laišką atsakė kovo 15-ąją, nurodžiusi, kad kitą savaitę apdoros užklausą, o vėliau pateiks atsakymą. Jei atsakymas ateis, paskelbsime.

***

Sunku sutikti, kad vakarų agroverslo veikla Rusijoje nulemta vien humanitarinių tikslų, nebent ši kategorija apima ir rusiškų agroverslo parodų sponsoriavimą. Štai didžiausios Rusijoje žemės ūkio technikos, augalininkystės gamybos ir perdirbimo parodos „Yugagro“, kuri lapkritį vyks Krasnodare, svetainėje nurodyti rėmėjai: oficiali parodos rėmėja „Limagrain“, parodos rėmėjos „Lidea“, BASF, UPL, agrochemijos produktų ir sėklų skyriaus rėmėja „Syngenta“, registracijos rėmėja „Kuhn“.