Viena pirmaujančių pasaulio žemės ūkio technikos gamintojų AGCO paskelbė apie pasitraukimą iš grūdų verslo.

Toks sprendimas nėra pavienis atvejis, jis atspindi platesnę tendenciją, kai didžiosios tarptautinės kompanijos traukiasi iš grūdų gamybos. Iš grūdininkystės verslo jau anksčiau pasitraukė ar savo dalyvavimą sumažino „Bayer AG“ ir „DowDuPont“ (dabar „Corteva“). Tai rodo reikšmingus pasaulio žemės ūkio kraštovaizdžio pokyčius.

„Grūdų ir baltymų verslo pardavimas palaiko strateginę AGCO transformaciją, – nurodoma AGCO pranešime. – Šio verslo pardavimas leidžia sutelkti dėmesį į AGCO žemės ūkio technikos ir tiksliųjų žemės ūkio technologijų produktų portfelį, t. y. į didelį augimą, didelę maržą ir didelius laisvus pinigų srautus generuojančius verslus“.

AGCO parduoda savo grūdų ir baltymų verslą kompanijai AIP už 700 mln. JAV dolerių. Sandoris apima penkis grūdų ir baltymų prekių ženklus, įskaitant GSI, Automated Production, Cumberland, Cimbria ir Tecno. Sandoris neapima AGCO grūdų ir baltymų verslo Kinijoje.

AGCO sprendimą atsisakyti šio segmento daugiausia lėmė mažėjantis pelningumas grūdų rinkoje, didėjančios veiklos sąnaudos ir svyruojančios pasaulinės grūdų kainos.

Taip pat „Bayer AG“, 2018 m. įsigijusi „Monsanto“, savo dėmesį nukreipė į biotechnologijas ir atsitraukė nuo tradicinio grūdų auginimo. Bendrovė vis labiau akcentuoja savo vaidmenį kuriant inovatyvius žemės ūkio sprendimus, tokius kaip genų redagavimo technologijos ir tiksliojo ūkininkavimo įrankiai, o ne tiesiogiai užsiimdama grūdų auginimu.

„Corteva“, kompanijos „DowDuPont“ žemės ūkio padalinys, taip pat supaprastino savo veiklą, sutelkdama dėmesį į sėklas ir cheminius produktus, tuo pačiu sumažindama grūdų auginimo apimtis. Šie strateginiai pertvarkymai rodo augantį pramonės lyderių nenorą toliau investuoti į grūdus – sektorių, kuris vis dažniau vertinamas kaip kupinas iššūkių.

Kokie veiksniai prisideda prie tendencijos, kai didžiosios įmonės atsisako grūdų verslo:

• Rinkų nepastovumas: pasaulinės grūdų rinkos pastaraisiais metais patyrė didelių svyravimų dėl įvairių veiksnių, įskaitant klimato kaitą, prekybos ginčus ir geopolitinę įtampą. Dėl šio nepastovumo įmonėms sunku išlaikyti pelningumą grūdų sektoriuje.
• Didėjančios sąnaudos: trąšų, pesticidų ir darbo jėgos sąnaudos nuolat didėjo, todėl sumažėjo grūdų augintojų maržos. Įmonėms atrodo, kad finansiškai perspektyviau investuoti į pelningesnius sektorius, tokius kaip biotechnologijos ir tikslusis žemės ūkis, o ne į tradicinį grūdų auginimą.
• Technologiniai pokyčiai: įmonės vis daugiau dėmesio skiria naujovėms, o ne tiesioginiam auginimui. Genetiškai modifikuotų pasėlių, pažangių trąšų, tiksliojo ūkininkavimo technologijų kūrimas tapo pelningesne ir mažiau rizikinga investicijų sritimi.
• Susirūpinimas aplinka: įmonėms daromas vis didesnis spaudimas taikyti tvaresnę praktiką. Dėl to įmonės perskirsto išteklius tvaresnei ir aplinkai palankesnei žemės ūkio veiklai.

Svarbių žaidėjų pasitraukimas iš grūdų verslo rodo pasaulio žemės ūkio sektoriaus paradigmos pasikeitimą. Ši tendencija gali sukelti keletą svarbių pokyčių.

Visų pirma, mažesnių žaidėjų konsolidacija. Didelėms įmonėms pasitraukus iš grūdų rinkos, spragą gali užpildyti mažesnės, labiau specializuotos įmonės, o tai padidins sektoriaus konsolidaciją. Šios įmonės gali sutelkti dėmesį į nišines rinkas arba naudoti naujoviškus metodus, kad išliktų konkurencingos.

Antra, daugiau dėmesio bus skiriama tvarumui. Pasitraukus didelėms įmonėms, gali būti stipresnis postūmis tvaraus ūkininkavimo praktikos link. Mažesnės įmonės ir nauji rinkos dalyviai gali teikti pirmenybę aplinkos apsaugai, o tai ilgainiui gali paskatinti tvaresnę grūdų gamybą.

Trečia, galimi tiekimo grandinės sutrikimai. Didžiųjų įmonių pasitraukimas gali sutrikdyti pasaulines grūdų tiekimo grandines, o tai gali sukelti trumpalaikį tiekimo trūkumą ar kainų augimą. Tačiau tai taip pat gali paskatinti grūdų gamybos šaltinių įvairinimą.

Ketvirta, žemės ūkio investicijų pasikeitimas. Investuotojai gali nukreipti lėšas į naujas žemės ūkio technologijas, tokias kaip genų redagavimas, vertikalusis ūkininkavimas ir alternatyvieji baltymai, kurie laikomi maisto gamybos ateitimi.