Vilnius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija pasigenda rimtų argumentų, kodėl Žemės ūkio ministeriją reikėtų iškelti į Kauną, sako asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Argumentas, kad perkėlus ministeriją žemdirbiams bus lengviau tvarkyti reikalus, neįtikina, nes 2016 metais asmeniniais klausimais į ministeriją atvyko vos 43 ūkininkai ir 45 kooperatyvų bei žemės ūkio bendrovių nariai.

Viešai diskutuojamą klausimą dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną svarstė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumas. Prezidiumo narių nuomone, teiginiai, kad Kaune įsikūrusios žemės ūkio mokymo (ne mokslo) įstaigos, kad ten žemdirbių savivalda, kad tai regioninė plėtra - nėra rimti.

„Pagrindiniai žemės ūkio mokslų fundamentaliųjų ir taikomųjų tyrimų institutai yra įsikūrę Dotnuvoje, Baisogaloje, Babtuose. Žemės ūkio mokymo įstaigos yra pavaldžios Švietimo ir mokslo ministerijai, todėl jų vadovai savo rūpimus klausimus ten ir sprendžia, o studentai, kaip būsimi darbuotojai, po ministerijas nevaikšto.

Žemės ūkio rūmus, kaip „stoginę" žemdirbių savivaldos organizaciją, iš pastato Kauno miesto centre tikslinga iškelti, o veiklą peržiūrėti ir pertvarkyti. Šį pastatą būtina kapitaliai pertvarkyti ir panaudoti kitoms reikmėms. Šiuo metu jis, kaip ir pastatai, siūlomi perkeltai Žemės ūkio ministerijai Laisvės alėjoje ar Kęstučio gatvėje, vėjo perpučiami, nefunkcionalūs", nurodoma LŽŪBA pranešime.

Asociacijos prezidiumas ginčija ir argumentą dėl regioninės plėtros. „Regioninė plėtra - tai socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų sumažinimas. Šiuo atžvilgiu Kauno regionas tikrai nėra blogiausias. Be to, ministerija - ne gamybinė struktūra ir ji naujų darbo vietų kūrimosi negeneruoja. Galbūt sėkmingesnei regionų plėtrai reikėtų sutelkti dėmesį į žemės ūkio valdymo struktūros tobulinimą rajonų žemės ūkio skyriuose", nurodo LŽŪBA.

Asociacijos prezidiumo nuomone, jei planai perkelti ministeriją būtų įgyvendinti, tai galėtų paralyžiuoti ministerijos darbą, valdymą, vadybą: „Susiformuotų nuolat keliaujanti, nekontroliuojama, neoperatyvi, neefektyvi, išbalansuota, atitrūkusi nuo kitų valdžios institucijų (Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės) žemės ūkio valdymo sistema. Ministras ministerijoje būtų labai retas svečias, kaip ir viceministrai bei departamentų direktoriai. Didesnę darbo laiko dalį jie praleistų keliaudami. Todėl perkelta į Kauną ir tapusi „pelene", ministerija tikrai nepradės dirbti geriau."

Vilniuje įsikūrę daug žemės ūkio įstaigų: Nacionalinė mokėjimo agentūra, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ir kt., kurios ir tarpusavyje, ir su ministerija bei kitomis valstybinėmis institucijomis glaudžiai sąveikauja. LŽŪBA mano, kad iškėlus ministeriją, būtų įgyvendinta viena iš biurokratų svajonių - atidėti sprendimų priėmimą, dieną užpildyti kelionėmis.

„Kiltų nepatogumų, susidarytų papildomų išlaidų rajonams, nes jų vadovai, specialistai vyksta į Vilnių viena transporto priemone ir aplanko tuo pačiu kartu ne tik Žemės ūkio ministeriją, bet ir kitas valdžios institucijas, Seimą, Vyriausybę", - komentuoja J. Sviderskis.

Jis primena, kad sostinėse, o ne kur nors kitur, reziduoja valstybės valdymo administraciniai centrai, parlamentai, kadangi sostinė - svarbiausias valstybės miestas. „Ar jau Lietuvos žemdirbiai nebeverti turėti savo atstovybės sostinėje? Dabar ministerija Vilniaus centre, šalia - Vyriausybės rūmai, netoliese Prezidentūra, Seimas, taip pat kitos valdžios institucijos. Ją praradę, ministerijos niekada šioje vietoje nebeturėtume", - perspėjama LŽŪBA pranešime.

Dar vienas argumentas abejojant Žemės ūkio ministerijos perkėlimo tikslingumu - automobilių stovėjimo vietų problema. Vilniuje, J. Lelevelio gatvėje, yra didelė automobilių stovėjimo aikštelė, šalia - požeminė stovėjimo aikštelė priešais Vyriausybės rūmus. Tokių galimybių Kaune, Laisvės alėjoje ar Kęstučio gatvėje, nėra.

MŪ inf.