Kaunas. Lietuvoje savanoriškai pasėlių draudimu yra apsidraudę 13 žemdirbių, kurie dabar siekia gauti draudimo išmokas.

Neseniai viename interviu žemės ūkio ministras kalbėjo, kad visoje Lietuvoje paskelbta stichinė sausra, ir apsidraudę žemdirbiai turi kreiptis į pasėlius draudžiančią bendrovę dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Pasėlių savidraudos fondo Lietuvos filialas „VH Lietuva“ išplatino informaciją, kad apsidraudusiųjų Lietuvoje yra vos 13.

Kodėl susidarė tokia situacija, kad žemdirbiai nenori drausti savo pasėlių nuo stichinės sausros? Specializuoto tarptautinio pasėlių savidraudos fondo Lietuvos filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas išplatino savo komentarą, kurį ir skelbiame.

---

Kai 2007 metais buvo sukurta nauja pasėlių draudimo sistema, jos pagrindinis tikslas buvo apsaugoti Lietuvos žemdirbius nuo stichinės sausros padarinių. Tada pasėliai buvo draudžiami iškart nuo keturių rizikų, tarp kurių buvo ir stichinė sausra.

Pasikeitus žemės ūkio ministerijos vadovams, buvo galima pasirinktinai drausti tiek atskiras augalų grupes, tiek rinktis draudimo rizikų paketus. Tad žemdirbiai pasinaudojo šia galimybe, ir tik vienetai drausdavo pasėlius nuo stichinės sausros, o nuo 2015 metų nei vienas žemdirbys savo pasėlių nuo stichinės sausros nebedraudė.

Pagrindinės atsisakymo drausti priežastys – pernelyg mažas stotelių skaičius (dabar jų veikia 18) bei būtinybė, kad stichinė sausra būtų paskelbta visoje savivaldybės teritorijoje. Pačios savivaldybės skelbti stichinės sausros neskubėdavo, nes tai susiję su kitomis ūkinėmis ir organizacinėmis priemonėms. Pats stichinės sausros nustatymas buvo atliekamas remiantis Selianinovo (hidroterminio) koeficiento reikšmėmis, tad sausas pavasaris nepatekdavo į stichinės sausros apibrėžimo sąvoką.

Jei prie stotelės palydavo bent kartą per mėnesį, tai visame rajone, o kartais net keliuose, stichinė sausra jau nebūdavo paskelbta. Žemdirbiai nepasitikėjo paskelbimo tvarka, jie norėjo, kad būtų įvertinta pasėlių situacija jų pačių laukuose arba bent jau netoli nuo jo laukų.

Draudikai atidžiai stebėjo situaciją ir nuolat kreipdavosi į ministeriją, signalizuodami, jog gali susidaryti padėtis, panaši į 2006 metų sausrą, kai žemdirbiai savo patirtus dėl sausros nuostolius įvertino daugiau kaip 640 mln. litų, o valstybė atlygino apie 124 mln. Siūlėme didinti meteorologinių stotelių skaičių, įtraukiant žemdirbių jau turimas pažangias meteorologines stoteles, organizavome pasitarimus, dvi mokslines-praktines konferencijas. Ministerija ASU mokslininkams pavedė atlikti galimybių studiją. Deja, jos rezultatais nebuvo pasinaudota.

Po praeitų metų sausros susitikome su žemės ūkio ministru ir aptarėme situaciją. Jo nurodymu prie Žemės ūkio ministerijos buvo sukurta darbo grupė pasėlių draudimo sistemos tobulinimui. Grupės veikloje dalyvavo ministerijos atstovai, mokslininkai, tarnybų atstovai, asocijuotų žemdirbius vienijančių struktūrų vadovai, draudikų atstovai. Grupė pritarė ilgalaikio lietaus draudimo rizikos draudimui bei draudimo nuo stichinės sausros modelio patobulinimui.

Naujame modelyje, kuris pradėjo veikti nuo 2019 metų pavasario, buvo pakeistas stichinės sausros pasireiškimo įvertinimo indeksas, pasirenkant visame pasaulyje dažnai naudojamą drėgmės kiekio indeksą SPI, kuris lygina iškritusių kritulių kiekį per 6 dekadas su 30 metų vidurkiu. Atsižvelgiant į žemdirbių atstovų pageidavimus, buvo numatyti keturi išmokų lygiai, priklausomai nuo žemdirbio patirtų nuostolių dėl stichinės sausros: jei žemdirbio patirti nuostoliai atskirame sklype mažesni nei 30 procentų planuoto derliaus, draudimo išmoka nėra mokama, jei nuostolis yra tarp 30 ir 66 procentų – išmokama 20 procentų nuo sklypo draudimo sumos, jei tarp 66 ir 85 procentų – išmokama 40 procentų, o jei nuostolis dar didesnis – 60 procentų nuo sklypo draudimo sumos. Šio indekso reikšmės pagal rajonus skelbiami kiekvieną dešimtadienį LŽŪKT IKMIS tinklapyje.

Tačiau pagrindinės problemos – reto meteorologinių stotelių tinklo – išspręsti šiais metais nepavyko, tik 2019 metų rudenį į SPI skaičiuojančių meteorologinių stotelių tinklą, išsprendus sertifikavimo klausimus, bus priimtos ir Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnybai priklausančios stotelės. Siūlėme, kad valstybė drauge su savidraudos fondu 2020 metais pradėtų vykdyti pilotinį projektą, kai pasirinktame rajone būtų vertinami meteorologinės stotelės parodymai, duomenys iš palydovų apie dirvos drėgnumą bei augalų reakcijos į drėgmės trūkumą bei nuimto derliaus vertinimas. Tai leistų naudoti tiek meteorologinių stotelių parodymus, tiek ir palydovų duomenis, kurie fiksuotų situaciją konkrečiuose žemdirbių laukuose. Tai padidintų žemdirbių pasitikėjimą draudimu nuo stichinės sausros.

Labai svarbus faktorius yra teisingas nuo stichinės sausros patirtų nuostolių nustatymas. Pirminis vertinimas atliekamas po žalos pranešimo registravimo ir patikrinus, ar išpildyta SPI-2 indekso reikšmė. Šio vertinimo metu įvertinama pirminė pasėlio būklė, augalų ar produktyvių stiebų skaičius/kv.m, ar pasėlis nėra pažeista kitų žalų, t. y., kenkėjų, ligų bei nedraudiminių rizikos veiksnių.

Galutinis pasėlių vertinimas atliekamas prieš pat derliaus nuėmimą. Žalų ekspertai dirba lauke drauge su rankiniu kombainu. Žalos dydžio nustatymui naudojami rankiniai kombainai, kuriais kuliami mėginiai keliose būdingose lauko vietose ir po kūlimo pasveriami tiksliomis svarstyklėmis. Taip nustatomas derlingumas, kuris patikslinamas pamatuojant grūdų drėgnumą rankiniais drėgmės matuokliais. Gautas derlingumas yra palyginamas su laukiamu derlingumu, kurį žemdirbys įrašo prieš sudarant draudimo sutartį. Pagal paskaičiuotą skirtumą įrašomas fiksuotas kompensuojamas žalos dydis.

Šiuo metu mūsų žalų ekspertai jau vykdo nuostolių nustatymą žalą pranešusių žemdirbių laukuose. Kuliant žieminius miežius, nustatytas nuostolis atskiruose laukuose svyravo tarp 39-75 procentų, vadinasi, žemdirbiui bus išmokėta apie 200-400 eurų už hektarą apdraustų pasėlių.

Kito žemdirbio laukuose situacija buvo geresnė – ekspertai nuostolių nenustatė, tad žemdirbys liko patenkintas. Beje, žemdirbio kombainas rodė kuliamo lauko derlingumą 5 t/ha, o mūsų rankinis kombainas – 4,9 tonos. Dabar laukiame, kada žemdirbiai pradės kulti žieminius kviečius bei rapsus.

Deja, gauname skambučių iš nuo stichinės sausros apsidraudusių žemdirbių, kurių savivaldybės SPI indeksas nefiksavo stichinės sausros, nes laukai yra vienoje rajono pusėje, kur jau seniai nelijo, o prie meteorologinės stotelės palijo gausiai. Suprasdami jų nusivylimą pasėlių draudimu, pažadėjome įvertinti jų patirtus nuostolius. Ši situacija tik dar kartą iliustruoja, kaip svarbu įjungti palydovinių duomenų parodymus atskiruose laukuose, nors jie ir nebūtų tokie tikslūs, kaip meteorologinių stotelių parodymai.

Tikiuosi, jog šių metų rudenį žemdirbiai drausis nuo stichinės sausros, o jos nustatymui bus naudojamas tankesnis stotelių tinklas bei palydovų teikiami duomenys.

MŪ inf.