Vilnius. Šiųmetis grūdų derlius – apie 7 mln. t javų, rapsų ir ankštinių kultūrų – kiekiu mažai skiriasi nuo praėjusių metų. Jų kokybė taip pat labai panaši į pernykštę, tačiau nusileidžia buvusiai prieš trejus ar penkerius metus. Įtakos tam turi ir oro sąlygos, ir sumažėję trąšų bei augalų apsaugos produktų kiekiai.

Apie šiemetinį derlių ir jo eksportą pasakoja Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) prezidentas Karolis Šimas.

„Tradiciškai derliaus rezultatams daug įtakos turėjo gamtos sąlygos. Žiema buvo puiki, tačiau po jos sulaukėme pavasarinių sausrų, kurios gerokai išgąsdino žemdirbius. Visa laimė, situaciją šiek tiek pataisė vasaros lietūs, suteikę vilčių dėl geresnio derliaus. Deja, prasidėjus javapjūtei, laukus nusiaubė kruša. Skirtingose Lietuvos vietose jos pasekmės skyrėsi, tačiau skaičiuojame, kad  dėl to praradome daugiau kaip 100 tūkst. t grūdų“, – situaciją komentavo K. Šimas.

Vis tik derlių pavyko sėkmingai nuimti, nors skirtingų ūkininkų istorijos labai nevienodos – vieniems šie metai buvo vidutiniškai geri, kitiems – kur kas prastesni. Galiausiai šiųmetis derlius buvo labai panašus į praėjusių metų – apie 7 mln. t javų, rapsų ir ankštinių kultūrų.

Didžiausią jų dalį sudaro kviečiai – apie 4,5 mln. t, rapsai – 850 tūkst. t, miežiai – 650 tūkst. t, kvietrugių, avižų, žirnių ir pupų – po maždaug po 200 tūkst. t, rugiai – 75 tūkst. tonų.

„Derliaus dydį išgelbėjo žieminiai pasėliai. Vasarinių kultūrų derlius jau kelerius metus iš eilės labai prastas dėl balandžio–birželio sausrų“, – besikeičiančio klimato padarinius vardijo pašnekovas.

Tampame vidutinės kokybės grūdų augintoja ir eksportuotoja

Pradėję javus kulti, ūkininkai tik pažvelgę jau galėjo džiaugtis gražiais, dideliais kviečių grūdais. Kad jie iš tiesų geri, liudija ir saiko skaičius – 78–80 kg/hl (pernai – 74–75 kg/hl). Kiek nuvylė kiti duomenys – grūduose baltymų kiekis siekė 11–12,5 proc., tokių buvo dauguma kviečių – apie 80 procentų.

„Pastaraisiais metais Lietuva kiek nuleido grūdų kokybės kartelę ir tapo vidutinės kokybės grūdų augintoja ir eksportuotoja. Prieš trejus, penkerius metus lietuviškų kviečių baltymų kiekis siekdavo 14 proc., grūdai buvo priskiriami ekstra klasei. Žinoma, ir šiųmečiai skaičiai geri, bet dabar mūsų kokybė tokia pati, kaip ir daugelio kitų šalių, todėl dėl pardavimų turime konkuruoti populiariausios kokybės rinkoje su didžiausiais Europos Sąjungos ir pasaulio eksportuotojais: tradiciškai su Prancūzija, Vokietija, paskutiniais metais vis didėja konkurencija su Rumunija, Bulgarija, Lenkija, o pasaulio mastu didžiausia konkurentė buvo ir yra Rusija“, – kalbėjo K. Šimas.

Pasak pašnekovo, kviečių baltymų kiekis galėjo būti bent vienu procentu didesnis, jei laukai būtų tinkamai tręšti. Jei derlius būtų gausus, baltymų kiekis dar proporcingai kristų. Išlikus panašiai situacijai ir kitais metais, kviečių kokybė gali dar suprastėti, priartėti prie tinkamų tik pašarams.

Europos Sąjungai griežčiau apribojus augalų apsaugos produktų asortimentą, tai ypač atsiliepė ankštinių kultūrų kokybei. Tiek daug kenkėjų pažeistų pupų nesame turėję istorijoje, šiemet jos tinka tik pašarams. Jei paprastai šioje kategorijoje atsidurdavo 10–30 proc. pupų derliaus, tai dabar šis skaičius perkopė 90 procentų.

Užtat rapsų kokybė šiais metais iš tiesų džiugina, aliejingumo procentas yra 2–3 proc. aukštesnis nei įprastai. Rapsų augintojų pajamos šiemet padidėjo dėl mokamų kokybės priedų – jis buvo apie 15 Eur/t didesnis nei pernai.

Sausra Australijoje lietuviams atveria naujas rinkas

Paskutinėmis rugsėjo dienomis jau parduota daugiau kaip 70 proc. viso šiųmečio javų derliaus, tradiciškai planuojama eksportuoti apie 5 mln. t grūdų.

„Didžiausias mūsų konkurentas šiemet – Rusija, su pernykščiu derliumi turinti daugiau kaip 45 mln. t grūdų eksporto potencialą ir parduodanti juos 10–30 Eur/t pigiau nei mes. Sudėtinga rasti ar išlaikyti rinkas, kuriose galėtume konkuruoti su Rusija“, – padėtį konstatavo LGPPA  prezidentas.

Pagrindine lietuviškų grūdų importuotoja tradiciškai išlieka Nigerija, dėl kainų nuleidusi kokybės kortelę ir dabar perkanti žemesnės klasės kviečius, tad konkurentų ir čia netrūksta. Dėl antros pagal dydį importo rinkos Ispanijoje tenka aktyviai konkuruoti su Rumunijos, Bulgarijos grūdų pardavėjais pašarinių kultūrų segmente.

Alžyro, Saudo Arabijos, Sudano, Turkijos rinkas praradome jau prieš 2–4 metus, ten dabar dominuoja Rusija. Ji savo kainomis stumia lietuvius ne tik iš Artimųjų Rytų, bet ir iš Afrikos šiaurinės bei rytinės dalių.

Ieškant naujų rinkų Lietuvos grūdų pardavėjams tenka plačiai pasižvalgyti po visą pasaulį. Išgirdę, kad šiemet dėl sausrų prastai užderėjo javai Australijoje, lietuviai pasuko į Aziją: jau išplaukė laivai su kviečiais į Indoneziją, netrukus laivas su žirniais pajudės į Bangladešą.

Ne pirmus metus bandoma atverti ir Šiaurės bei Pietų Amerikos rinkas, tačiau čia problema – karantininiai augalai.

Europos Sąjungoje sugriežtinus augalų apsaugos produktų naudojimą, europietiškus kviečius Amerikos žemynas vis griežčiau kontroliuoja, neįsileidžia dėl padaugėjusių karantininių augalų sėklų juose. Pavyzdžiui, lietuviams nuo pavasario teko pristabdyti eksportą į Meksiką, šį rugpjūtį panašiai nutiko  lenkams ir vokiečiams su eksportu į JAV.

„Tam tikrų augalų apsaugos produktų atsisakome, bet kol kas neturime kuo juos pakeisti, tad rezultatas – karantininių augalų sėklomis užteršti grūdai.

Turime ieškoti naujų veiksmingų priemonių, kurios padėtų apsaugoti laukus nuo piktžolių, o javus – nuo kenkėjų, nes kitaip prarasime eksporto rinkas, ypač klimatui toliau šylant.

Kita problema – sumažėję trąšų kiekiai, dėl kurių prastėja grūdų kokybė – turime spręsti ir šią problemą nelaukdami, kol lietuviški kviečiai tiks tik pašarams. Vienas iš sprendimų galėtų būti kokybiškos sertifikuotos sėklos ar jų pirminiai atsėliai“, – atkreipė dėmesį pašnekovas