Kaunas. Remiantis bendrojo vidaus produkto (BVP), infliacijos ir nedarbo lygio rodikliais, galima pažvelgti į ateitį ir atpažinti esminius išbandymus, su kuriais susidursime kitąmet.

Europos centrinis bankas prognozuoja, kad euro zonoje (jai priklauso 19 ES valstybių narių) šiemet BVP metinis augimo tempas turėtų siekti 3,1 proc., o vidutinė metinė infliacija – 8,1 procento. Prognozuojama, kad kitais metais ekonomika sulėtės ir šie rodikliai kris: sieks atitinkamai 0,9 proc. ir 5,5 procento.

Lietuvos finansų ministerija prognozuoja, kad šių metų Lietuvos BVP metinis augimo tempas bus lygus 1,6 proc., vidutinė metinė infliacija – 17,8 proc., o nedarbo lygis sudarys 6,3 procento. Tai rodo, kad šių metų mūsų šalies Achilo kulnas – sparčiai kylančios kainos, kurios neigiami veikia tiek verslo subjektus, tiek namų ūkius.

Remiantis Europos Komisijos prognozėmis, 2023-iaisiais ES BVP turėtų augti 1,5 procento. Pagal šią prielaidą, mūsų šalies BVP metinis augimo tempas siektų 1,4 proc., vidutinė metinė infliacija – 6 proc., o nedarbo lygis – 6,8 procento.

Šis Finansų ministerijos scenarijus optimistiškiausias: pagal jį, nepaisant to, kad metinis BVP augimo tempas nežymiai susitrauktų, Lietuvos ekonominė padėtis kitąmet būtų beveik tokia pat, kaip ir 2022-aisiais, tik infliacija sumažėtų reikšmingai – iki 6 procentų. Tai galima paaiškinti prognozuojama stabilesne energetikos kainų situacija bei verslo subjektų ir namų ūkių efektyvesniu perėjimu prie atsinaujinančių energijos išteklių.

Visgi, vertinant kritiškai ir atsižvelgiant į išorinius bei vidinius neramumus pasaulyje ir Lietuvoje, toks scenarijus abejotinas.

Finansų ministerija pateikia rizikos scenarijų, kuriame remiamasi prielaida, kad 2023 m. ES BVP beveik nekis – pokytis bus artimas nuliui. Tokiu atveju prognozuojama, kad Lietuvos BVP metinis augimas bus neigiamas (ekonomika susitrauks) ir sieks – 0,6 proc., o vidutinė metinė infliacija – 7 procentus. Jeigu šis scenarijus išsipildys, tikėtina, Vyriausybė pradės intensyviau taikyti ekspansinę fiskalinę politiką.

Ši fiskalinės politikos rūšis taikoma, kai ekonomika patiria nuosmukį. Taigi, taikydama ekspansinę politiką, Vyriausybė galėtų naudoti du pagrindinius instrumentus: mažinti mokesčius arba didinti transferines išmokas (socialines, pensijas ir kt.).

Akivaizdu, kad taip būtų didinamas biudžeto deficitas, bet kartu tai yra vienas iš būdų, kaip turėtų elgtis Vyriausybė esant ekonominiam nuosmukiui.

Verta paminėti ir šiandienius valstybės, savivaldybių ir fondų biudžetus. Remiantis lietuvosfinansai.lt naujausiais statistiniais duomenimis, 2022 m. I ketvirtį jų pajamos sudarė 5,45 mln. Eur, o išlaidos – 4,81 mln. eurų. Nors šiuo atveju pajamos viršija išlaidas, tačiau reikia nepamiršti svarbaus aspekto – infliacijos augimo tempų, kurie daugiausia lemia tai, kad daugiau lėšų surenkama į valstybės biudžetą.

Kita vertus, šių metų pirmąjį ketvirtį valdžios sektoriaus skola sudarė 23,31 mln. eurų. Kitaip sakant, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis lygus 40,3 procento.

Finansų ministerija pateikia ir pesimistiškiausią scenarijų – remiamasi prielaida, kad ES BVP smuks apie 1,7 procento. Tokiu atveju Lietuvos BVP metinis augimo tempas taip pat būtų neigiamas ir kristų iki – 2,8 proc., o vidutinė metinė infliacija būtų lygi 9 procentams. Tokio pobūdžio scenarijus greičiausiai pasiteisintų tokiu atveju, jeigu bendrai visoms arba didžiajai daliai ES šalių išorinės aplinkybės (dažnai susijusios su karu Ukrainoje ir jo nulemtomis neigiamomis pasekmėmis pasaulio ekonomikai) itin neigiamai veiktų ekonomikos augimą.

Visgi kritiškiau į esamą ir būsimą ekonominę situaciją žvelgia Lietuvos bankas. Remiantis jo prognozėmis, 2023 m. Lietuvos BVP augimas sieks 0,9 proc., vidutinė metinė infliacija – 8,4 proc., o nedarbo lygis – 7,3 procento. Tokio pobūdžio prognozės susijusios su šiandienėmis realijomis: Rusijos karu prieš Ukrainą ir dėl to kylančiomis neigiamomis pasekmėmis, aukštais infliacijos augimo tempais, energetikos krize, kitomis išorinėmis ir vidinėmis aplinkybėmis.

Žvelgiant į pateikiamą prognozių įvairovę, manau, Lietuvos banko įžvalgos apie ateitį gali visiškai pasiteisinti arba būti labai artimos tikrovei, nes pateiktame ateities scenarijuje kritiškai ir objektyviai vertinamos vidinės ir išorinės aplinkybės: brangstančios energijos žaliavos, tiekimo sutrikimai, didėjantis neapibrėžtumas ir prastėjantys lūkesčiai (tiek vartotojų, tiek investicinės aplinkos), darbo rinkos įtampa ir kt.

Taigi, nepriklausomai nuo to, kuris scenarijus pasiteisins, akivaizdu, kad kitais metais gyvensime prasčiau nei šiemet BVP augimo atžvilgiu. Vis dėlto infliacijos augimo tempai turėtų sulėtėti ir nepasiekti šiais metais prognozuojamo 17,8 proc. vidutinio metinio augimo tempo.

Tikėtina, kad šiuos tempus gerokai prilėtins Europos centrinio banko stabdančiosios monetarinės politikos priemonė – bazinių palūkanų normos didinimas. Akivaizdu, kad šios priemonės taikymas glaudžiai siejasi su pinigų pasiūlos mažinimu, kas galiausiai turėtų sulėtinti kainų augimą.

Bet nereikėtų pamiršti ir to, kad trumpuoju laikotarpiu monetarinės politikos pokyčiai veikia ekonomikos augimą, tačiau šis poveikis išnyksta ilguoju laikotarpiu.

Dr. Viktorija Tauraitė