Kaunas. Trys didžiausi pasaulyje grūdų supirkėjai paskelbė, kad iki liepos ketina pasitraukti iš Rusijos. Pasak bendrovių „Cargill“, „Louis Dreyfus“ (LDC) ir „Viterra“, dėl vyriausybės spaudimo ir veiklos sunkumų, kylančių dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, nebeliko galimybių likti šalyje.

Iki šiol bendrovės vykdė veiklą Rusijoje, įskaitant grūdų transportavimą ir sandėliavimą bokštuose ir uostų terminaluose, tvirtindamos, kad tai būtina, norint užtikrinti svarbiausių prekių tiekimą viso pasaulio šalims.

Rusija – didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, o Vakarų sankcijos, paskelbtos Maskvai, kai 2022 vasarį užpuolė Ukrainą, nebuvo nukreiptos į grūdus. Visgi, nuo liepos 1 d. minėtos įmonės nebepirks Rusijos teritorijoje grūdų, bet lieka kaip galimos pakrautų grūdų į laivus eksportuotojos.

Ką šis trijų pasaulinių grūdų rinkos gigantų pasitraukimas iš Rusijos keičia, komentuoja Karolis ŠIMAS, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas.

„Pirmiausia, žinoma, į šią žinią sureagavo rinkos – stebėjome grūdų kainų padidėjimą net keliasdešimčia eurų už toną. Žinoma, tai momentinė reakcija. O šių didelių rinkos žaidėjų pasitraukimo padariniai pasaulio rinkai gali būti ilgalaikiai, įvairūs ir jie išryškės palaipsniui.

Reikia įvertinti, kad šios įmonės traukiasi iš pirminio grūdų supirkimo grandinės. Jie turėjo savo ar nuomojamas grūdų saugyklas, uostų terminalus, taigi dalyvavo pirminėje grūdų supirkimo grandinėje pačioje Rusijoje. Dabar paskelbus, kad šios įmonės traukiasi iš šalies, dar nereiškia, kad jos iš viso nepirks rusiškų grūdų. Pirks, tačiau jau į laivus pakrautus, tik nedalyvaus pirminėje rinkos grandinėje Rusijos teritorijoje.

Taigi, keblumų gali kilti dėl sankcionuotų rusiškų prekių srautų. Nors grūdai į šią kategoriją nepapuola, tačiau gali būti labai sunku kontroliuoti, ar tarp perkamų grūdų tiekėjų nėra kokių nors šiuose pirkimuose įsipainiojusių sankcionuotų verslo subjektų ir pan. Šie rūpesčiai taps aktualūs minėtoms tarptautinėms kompanijoms, nes jos, nedalyvaudamos visoje rinkos grandinėje Rusijoje, nebegalės kontroliuoti, kas joje vyksta.

Be to, dalyvaudamos visoje grūdų prekybos verslo grandinėje šios pasaulinės įmonės rasdavo rusiškiems grūdams realizavimo rinkas. Šios įmonės turi didžiulę patirtį, tad parduodavo rusiškus grūdus įvairiuose pasaulio regionuose. Nuo šiol rusams gali būti sunkiau savo grūdus eksportuoti.

Aišku, šis pasitraukimas gali padidinti nebent Rusijos valdžios įtaką grūdų rinkoje, bet ne pagerinti rusiškų grūdų eksporto galimybes. Kasmet Rusija dar turi apie 40 mln. t kviečių galimo eksporto perteklių. Juos eksportuoti nėra taip paprasta – per dieną neišveši. Grūdų eksportas šalyje negali sustoti, nes jų Rusija turi daugiau, nei suvartoja. Reikia nuolat dirbti, rasti geriausią kainą ir pan. Tą padarydavo tokios įmonės, tarkime, „Cargill“, „Louis Dreyfus“ (LDC) ar „Viterra“. Tačiau pasitraukusios iš Rusijos jos turės mažiau noro ieškoti rinkų rusiškiems grūdams. Pirks juos, jeigu bus patogu, naudinga.

Nemanau, kad Rusijos valdžia taip pat sėkmingai ras eksporto rinkas, kaip randa pasaulinio lygio prekiautojai. Kita vertus, gali būti, kad Rusijos valdžia įgaus dar vieną kozirį, kaip manipuliuoti grūdais savo politikos pasaulyje, gąsdinti. Tai – labiau politikų žaidimai, bet jie nenaudingi Rusijos grūdų verslui ilgalaike prasme.

Mes, lietuviai, tikimės, kad po minėtų pokyčių galbūt padidės pasaulio susidomėjimas Baltijos grūdais. Juodosios jūros regionas, į kurį įeina ir Rusija, Ukraina, Rumunija, Bulgarija, yra labai didelis grūdų eksporto aruodas ir didiesiems pasaulio žaidėjams ten buvo daugiau erdvės. Dabar, tikėtina, daugiau dėmesio gali sulaukti ir Lietuva.“