Vilnius. Europos Komisijos (EK) pristatyta naujoji žemės ūkio vizija ir išvardinti prioritetai, tikimasi, atvers daugiau galimybių visam agrosektoriui, tuo labiau, kad šalies grūdų perdirbimo pramonės įmonės pastaruoju metu aktyviai investuoja ir planuoja plėtrą.

Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos (LGPPA) direktorės Dalios Ruščiauskienės, akivaizdu, kad EK tampa pragmatiškesne ir labiau suinteresuota skatinti vietinę gamybą. Tad naujoji kryptis suteikia gerų galimybių Lietuvos žemės ūkiui – grūdų augintojams, perdirbėjams ir atsinaujinančių degalų sektoriui, pašarų gamintojams.

LGPPA vadovės teigimu, daugiau produkcijos perdirbant vietinėje rinkoje būtų kuriama dar didesnė vertė šalies ekonomikai, ypač kaimiškiems regionams. Vis dėlto artėjant ES žemės ūkio politikos reformai, deryboms dėl biudžeto sudarymo ir jo paskirstymo atskiroms šalims, dar laukia ilgas politinių diskusijų ir kompromisų paieškų kelias. 

D. Ruščiauskienė pabrėžia, kad grūdų perdirbimo pramonės įmonės pastaruoju metu Lietuvoje labai aktyviai investuoja ir planuoja plėtrą. Tačiau ūkininkų užaugintus grūdus perdirba ne tik maisto pramonės įmonės: šalies atsinaujinančių degalų gamintojai kasmet pagamina ne tik apie 180 tūkst. tonų atsinaujinančių degalų, bet ir 210 tūkst. tonų vertingų baltyminių pašarų, skaičiuojama, kad realizavus visas investicijas gamybos apimtys dar augs. 

Biodyzelino gamybos metu susidaro aliejus ir išspaudos, naudojamos gaminti pašarus galvijams, kiaulėms, paukščiams ir padeda sumažinti priklausomybę nuo importuojamų baltyminių žaliavų, pavyzdžiui, sojos. 

Lietuvos gamintojai investuoja

Pasak asociacijos FUTURE FUEL prezidento Vytauto Kisieliaus, didžioji šio verslo produkcijos dalis yra pagaminama iš vietinių žaliavų. „Esame suinteresuoti, kad daugiau degalų gamybai tinkančių grūdų liktų Lietuvoje. Augantis atsinaujinančių degalų gamybos sektorius šalies žemės ūkiui teikia labai daug vilčių, mūsų įmonės investuoja ir didina gamybos apimtis, tampa svarbiomis grūdų pirkėjomis“, – sako V. Kisielius.

Anot jo, 2025 m. Lietuvos skystųjų atsinaujinančių degalų ir biometano gamintojai į plėtrą planuoja investuoti 180 mln. eurų.

Pasak V. Kisieliaus, atsinaujinančių degalų įmonės užtikrina ir tvarią gyvulininkystės plėtrą. Lietuvoje pagaminti pašarai mažina priklausomybę nuo importuojamų pašarinių produktų, stiprina vietinę tiekimo grandinę ir suteikia daugiau galimybių ūkininkams.

„Kai grūdai virsta degalais ir pašarais Lietuvoje, auga darbo vietų skaičius, didėja biudžeto pajamos ir stiprėja vietos pramonės konkurencingumas. Toks modelis taip pat padeda mažinti priklausomybę nuo tarptautinių rinkų, kur kainų svyravimai gali stipriai paveikti ūkininkų pajamas. Akivaizdu, kad atsinaujinantys degalai leidžia mums sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, kuri dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis yra kritiškai svarbi“, – teigia V. Kisielius.

Asociacijos vadovas teigia matantis akivaizdžią keleriopą ekonominę atsinaujinančių degalų sektoriaus naudą ūkininkams. Už konkurencingą kainą pardavę savo grūdus atsinaujinančių degalų gamintojams jie ne tik prisideda prie švarios energijos gamybos, bet ir įsigyja vertingų vietoje pagamintų pašarų ir organinių trąšų už palankią kainą.

Pažangieji degalai  ir biometanas – dar viena niša žemės ūkiui

Pasak V. Kisieliaus, Lietuvos atsinaujinančių degalų sektorius gamina ne tik įprastus pirmos kartos AEI degalus, bet ir pažangiuosius atsinaujinančius degalus bei biometaną.

„Gamindami pažangiuosius AEI degalus ir biometaną, kuriame papildomą vertę visai žemės ūkio grandinei. Mūsų gamintojai iš ūkininkų superka gyvulininkystės atliekas – mėšlą ir srutas, o taip augalines atliekas – šiaudus ar silosą. Taip ūkininkai gauna papildomų pajamų, mažėja aplinkos tarša, o Lietuvos žemės ūkis tampa dar tvaresnis ir inovatyvesnis“, – pasakoja V. Kisielius.

Anot jo, pažangiųjų degalų gamyba taip pat skatina žiedinės ekonomikos plėtrą ir leidžia sumažinti priklausomybę nuo importo. Visgi, Lietuva turėtų skirti daugiau dėmesio, kad šie inovatyvūs produktai būtų gaminami ir panaudojami Lietuvoje.

„Dabar du trečdaliai atsinaujinančių degalų į Lietuvą importuojami iš Azijos šalių – įtariama, kad tai neaiškios kilmės POME produktas su suklastotais kilmės sertifikatais. Biometano sektoriuje taip pat netrūksta iššūkių – gamintojai didina gamybos pajėgumus, tačiau vietos transporto sektoriui trūksta paskatų vartoti šias švarias organines dujas“, – kalba V. Kisielius.