Kaunas. Technologijų pasiūla žemės ūkyje šiandien didesnė nei bet kada anksčiau, tačiau ne kiekvienas sprendimas garantuoja greitą ekonominę grąžą.

Apie tai, kurios inovacijos ūkiuose iš tiesų atsiperka, kalbamės su augalininkystės ekspertu, VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros profesoriumi dr. Vytautu Liaku.

Kurie techniniai sprendimai šiandien augalininkystėje duoda greičiausią ekonominę grąžą?

Pastaruoju metu augalininkystės ūkiuose sparčiai diegiamos inovatyvios technologijos, ūkininkai naudojasi įvairiais techniniais sprendimais, kurie ne tik palengvina ūkininkavimą, pagerina darbų atlikimo kokybę, prisideda prie augalų produktyvumo formavimo, bet ir duoda pakankamai greitą ekonominę grąžą.

Galima išskirti keletą ūkiuose taikomų sprendimų. Vienas iš labiausiai mėgstamų – precizinis ūkininkavimas. Ūkiuose efektyviai naudojamos GPS technologijos, taip pat dronai, kuriais ūkininkai gali tiksliau įvertinti laukų ir pasėlių būklę, stebėti jų vystymąsi ir operatyviai nustatyti problemines zonas. Šie sprendimai leidžia optimizuoti trąšų ir pesticidų naudojimą, sumažinti išlaidas ir padidinti augalų produktyvumą.

Labai populiarėja tikslusis tręšimas, kai trąšų normos realiuoju laiku pritaikomos prie augalų būklės ir dirvožemio. Taikydami šias technologijas ūkininkai gali reikšmingai sumažinti išlaidas trąšoms neprarasdami augalų produktyvumo. Tačiau prieš diegiant tikslųjį tręšimą būtina įsigilinti į konkretaus dirvožemio istoriją, nes priešingu atveju sukursime iliuziją trumpuoju laikotarpiu, o ilgainiui dirvožemio savybės blogės. Tad pirmiausia reikia įvertinti priežastis, lėmusias dirvožemio skirtumus.

Integruodami šiuolaikinius techninius sprendimus savo ūkiuose, ūkininkai gali ne tik pasiekti greitą ekonominę grąžą, bet ir prisidėti prie darnesnio žemės ūkio praktikos vystymo. Pasitelkus pažangią techniką ir tikslią analizę, ūkininkavimas tampa efektyvesnis ir labiau orientuotas į ateities iššūkius.

Ar preciziniai sprendimai visada padidina derlių, ar kartais tik sumažina sąnaudas?

Precizinius sprendimus diegiančių ūkininkų svarbiausias lūkestis – auginamų augalų derlingumo padidėjimas. Tačiau šių sprendimų esmė, manau, labiau susijusi su sąnaudų optimizavimu, daugeliu atvejų tai gali būti pagrindinis veiksnys, lemiantis ekonominę naudą.

Yra daugybė atvejų, kai derlingumas nepadidėja, tačiau pelnas padidėja dėl sumažėjusių sąnaudų. Visuomet pabrėžiu, kad sėkmingas precizinių sprendimų diegimas ūkiuose priklauso nuo žinių bagažo ir specifinių ūkio sąlygų išstudijavimo. Neturint žinių, preciziniai sprendimai gali neatitikti lūkesčių ir neduoti laukiamų rezultatų. Todėl ūkininkams būtina ne tik pasirinkti tinkamą technologiją, bet ir nuolat mokytis bei adaptuoti praktiką, remiantis gautais duomenimis ir įžvalgomis, siekiant užtikrinti ilgalaikę naudą.

Kur ūkininkai dažniausiai suklysta diegdami naujas technologijas?

Labai dažnai ūkininkai dega noru įdiegti naujas technologijas, kartais dėl to net aukoja racionalumą. Jie dažnai susiduria su iššūkiais ir nesėkmėmis, tai apriboja potencialią naudą. Šiuolaikinės technologijos užtikrina galimybes padidinti ūkininkavimo efektyvumą, tačiau žinių trūkumas ir kai kurios bendros klaidos gali sumažinti naujų technologijų veiksmingumą.

Pastebiu, kad dažnai ūkiuose prieš priimant sprendimą neatliekamas išsamus ūkio sąlygoms tinkamų technologijų tyrimas ir planavimas, todėl galiausiai tenka konstatuoti, kad sprendimas buvo netinkamas.

Dažna klaida – pasirinkti įrangą ar programinę įrangą be aiškios strategijos. Tenka išgirsti: „mačiau parodoje, dabar vokiečiai dėl šios technologijos pamišę“. Bet pirmiausia reikia pasigilinti į tai, kad Vokietijos teritorijoje ledynas tirpo, o Lietuvos buvo aktyvus, dėl to formavosi skirtingi dirvožemiai, be to, skiriasi ir abiejų šalių klimatas. Taigi, pasirenkant technologiją, pirmiausia reikia pagalvoti, kaip ji bus integruota į ūkį ir priderinta prie kitų ūkio technologinių procesų.

Na, ir dar viena ūkininkus persekiojanti klaida – nenoras mokyti darbuotojus ir nuolat mokytis patiems, nes atsiradus spragoms, susiduriama su nežinojimu, kaip veiksmingai pasinaudoti naujomis technologijomis. Be tinkamo mokymosi, net ir pažangiausi sprendimai gali būti neišnaudojami efektyviai, nes pasikliauti tik įmonių vadybininkų patarimais gal kiek per drąsu.

Ar visiems ūkiams reikia sudėtingų sprendimų?

Kalbant apie šiuolaikines technologijas, būtų sunku apibrėžti jų sudėtingumą. Vienam ūkininkui ta pati technologija atrodys sudėtinga, kitam – labai paprasta. Antai, mikrobiologiniai preparatai žemės ūkiui gali atrodyti labai paprastas sprendimas, tačiau produkto sukūrimas reikalauja didelio intelekto, dėl to mikrobiologinius produktus dažnai vadiname intelektualiais produktais.

Arba paimkime kultivatoriaus ar sėjamosios noragėlį. Atrodo viskas paprasta, bet kiek inžinieriai kartu su biologais skaičiavo, kol rado tinkamiausią sprendimą. Tad galima sakyti, kad kiekvienas ūkis naudoja sudėtingus sprendimus.

Kita vertus, sudėtingi sprendimai gali suteikti privalumų ir galimybių įdiegiant inovacijas, tačiau ne visada yra būtini ar tinkami kiekvienam ūkiui. Svarbu atsižvelgti į kiekvieno ūkio unikalumą, potencialą, išteklius ir poreikius, kad būtų galima pasirinkti tinkamiausius sprendimus, kurie padėtų pasiekti norimų rezultatų.

Gali smulkus ūkininkas įsirengti patalpas, kuriose pritaikys naujausius daržovių auginimo sprendimus, o štai kitas stambus ūkis gali dirbti primityviai ir jaustis laimingas.

Pasikartosiu sakydamas, kad jei ūkininkai norėtų pasinaudoti naujomis technologijomis, jiems gali trūkti reikiamų žinių ar mokymų, kad galėtų įdiegti ir efektyviai panaudoti sudėtingus sprendimus. Tad ūkininkavimas be tinkamo mokymo ar paramos gali tapti neefektyviu iššūkiu.

Galų gale, kai kurios patirtys Lietuvoje ir užsienyje rodo, kad paprastumas ir efektyvumas dažnai gali pasitarnauti geriau nei sudėtingi sprendimai, ypač mažesniuose ir labiau tradiciniuose ūkiuose.

Ką pirmiausia rekomenduotumėte ūkiui, kuris nori investuoti atsakingai?

Investavimo tema pastaruoju metu gali sukelti stresą. Investuok teisingai, investuok atsakingai, manau, tai iššūkis, kurį kiekvienas ūkininkas turi išspręsti, siekdamas ilgalaikio pelningumo. Aš pradėčiau nuo dirvožemio, nes kiek kalbėtume apie pažangias technologijas ar naujausias augalų veisles, viskas prasideda nuo to, kur auga augalai. Dirvožemis yra ūkininko „deimantas“. Tad kuo geresnė dirvožemio kokybė, tuo didesnė tikimybė pasiekti puikių rezultatų, o jei investuosime į „inkvizicines“ priemones dirvožemiui, ilgainiui jis atsisakys su mumis draugauti.

Manau, kad atsakingai investuojančiam ūkininkui, derinančiam puikų dirvožemį su kokybiškomis sėklomis, ūkis turėtų tapti tvirtu pamatu eksperimentams ir įvairioms naujovėms. Kai turėsime tolygius pasėlius, iš tiesų atkūrę dirvožemio savybes, o ne sukūrę iliuziją, inovatyvios technologijos padės stebėti augalų produktyvumą, dirvožemio būklę ir optimizuoti trąšų bei augalų apsaugos priemonių naudojimą.

Sukaupus žinių bagažą ir tinkamai pasiruošus, galima drąsiai investuoti, eksperimentuoti ir leisti gamtai parodyti, ką ji gali. Nepasiruošusiesiems menkiausias gamtos šėlsmas gali virsti kataklizmu.

Ačiū už pokalbį.