Kaunas. Klimato kaita žemdirbiams kelia nerimą, nes daugėja ekstremalių gamtos reiškinių – kaitros ir sausros periodus keičia liūtiniai lietūs, sniegas netikėtai iškrenta gegužei įsibėgėjus, o oro temperatūra per vieną naktį gali pakisti kone 20 laipsnių.

Vien blogybės, ar yra ir kažkas gero? VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas dalijasi savo įžvalgomis ir sako, kad vis tik derėtų įžvelgti ir gerąją klimato kaitos pusę.

Pavyzdžiui, fiksuojamas per pastaruosius du dešimtmečius apčiuopiamai padidėjęs pagrindinių komercinių žemės ūkio augalų derlingumas.

Naujame NASA tyrime skelbiama, kad Žemės energijos disbalansas per 14 metų (nuo 2005 iki 2019 m.) padvigubėjo. Vadinasi, mūsų planeta iš Saulės absorbuoja daugiau energijos, nei jos išskiria atgal į kosmosą ir ši „sutaupyta“ energija kaupiasi planetos vandenynuose (80 proc.), sausumoje (apie 15 proc.) ir atmosferoje (daugiau kaip 5 proc.). Taip planeta šiltėja. 

Manoma, kad teigiamas šilumos Žemės planetoje disbalansas yra sukeltas didėjančios atmosferos taršos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tokių kaip anglies dioksidas (CO₂), metanas (CH₄) ir ozonas (O₃).

Šios dujos blokuoja Žemės spinduliuojamos energijos ištrūkimą į kosmosą, didina saulės šviesos energijos absorbciją ir sulaiko ją atmosferoje kaip šilumą. Žemės energijos disbalansas vis dar yra palyginti mažas – 2019 m. fiksuotas 0,3 proc. skirtumas tarp absorbuotos saulės spinduliuotės ir terminės spinduliuotės, išskiriamos į kosmosą. Bet ir toks mažas kasmet sulaikytos šilumos kiekis lėmė didelius klimato reiškinių kataklizmus. 

Visa tai skamba grėsmingai, bet reikėtų matyti ir gerąją klimato kaitos pusę žemės ūkiui. „Pirmiausia padidėjo vidutinė oro temperatūra, pailgėjo augalų vegetacijai tinkamas laiko periodas“, – atkreipia dėmesį A. Šiuliauskas.

Žemės atmosferoje didėja vieno iš pagrindinių fotosintezės žaliavos produkto CO₂kiekis. Būtent iš CO₂ ir vandens fotosintezės metu, padedant saulės energijai, augalų ląstelėse esantis chlorofilas sukuria pirmąjį pradinį organinį junginį – gliukozę, susidedančią iš anglies, deguonies ir vandenilio. Tai duoda pradžią visų gyvybės formų ciklui planetoje ir dar praturtina atmosferą deguonies.

Apskaičiuota, kad Lietuvoje per paskutinius 20 metų tik dėl klimato kaitos kompleksinių padarinių vidutinis žieminių kviečių derlingumas padidėjo apie 0,70–0,85 t/ha, cukrinių runkelių – 15–20 t/ha, žieminių rapsų – 0,9–1,1 t/ha.

Dėl kylančios oro temperatūros Lietuvoje susikūrė sąlygos auginti kukurūzus grūdams. Jiems auginti sunaudojama mažiau trąšų ir pesticidų, o grūdų derlius ir kaina prilygsta kviečių.

Taip, teršalų kiekį vandenyse, dirvožemiuose ir atmosferoje būtina mažinti. Bet, mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisiją, pirmumą derėtų skirti pokyčiams naudojamų energijos šaltinių struktūroje: pramonėje, transporte, šilumos gamyboje, buityje.

Žemės ūkis ir konkrečiai augalininkystė yra bene vienintelė verslo sritis, kuri kasmet iš atmosferos „išsiurbia“ šimtus milijonų tonų anglies dioksido. Augalininkystė taip pat padeda kurtiakmens anglies, naftos ir kito iškastinio kuro alternatyvas, mat užauginama daug perteklinės augalinės masės, iš kurios galima gaminti biodegalus: šiaudų granules, biodujas, etilo spiritą.

MŪ inf.