Vilnius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, birželį metinė infliacija pagal vartotojų kainų indeksą Lietuvoje sudarė 21 procentą. Daugiausia tai lėmė sparčiai kilusios energijos ir maisto kainos, kurias labiausiai veikė įtampa pasaulinėse energijos išteklių ir maisto žaliavų rinkose.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės Lauros Mociūnaitės teigimu, maisto prekės birželį buvo daugiau nei ketvirtadaliu brangesnės nei prieš metus. 

Itin ženkliai per metus pabrango pieno produktai ir kiaušiniai (42,6 proc.), aliejai ir riebalai (40,9 proc.) bei daržovės (37,3 proc.).

Maisto kainų didėjimą daugiausia lėmė pakilusios maisto žaliavų kainos pasaulyje, kurios sparčiau ėmė augti dar praėjusiais metais, o prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą šoktelėjo dar labiau ir birželį buvo 23 proc. didesnės nei prieš metus.

Maisto žaliavų kainų pokyčiai vartotojus pasiekia ne iš karto, tad galima matyti tik palyginti neseniai įsismarkavusį maisto kainų augimą mūsų šalyje.

Tiesa, kainoms įtakos turi ir kiti šių prekių savikainą didinantys veiksniai, pavyzdžiui, sparčiai Lietuvoje kylantis darbo užmokestis, kuris šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 14 proc. didesnis nei prieš metus, brangstantys pašarai, energija, trąšos. Numatoma, kad maisto kainos, veikiamos šių veiksnių, dar kils, o jų augimo pikas bus pasiektas rudenį.

Sparčiai kylančios energijos kainos tiesiogiai atspindi Rusijos karo prieš Ukrainą sukeltus neramumus energijos išteklių rinkose. Birželį Brent rūšies naftos kainai išaugus iki 118 JAV dolerių už barelį ir krintat euro kursui JAV dolerio atžvilgiu, birželį labai išaugo naftai imlios produkcijos – degalų – kaina.

Degalai birželį buvo 63,5 proc. brangesni nei prieš metus, o palyginti su geguže, jų kainos padidėjo 11,2 procento. Praėjusį mėnesį sparčiau brango ir šilumos energija – kainavo 110,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Šilumos kainų raidai daugiausia įtakos turėjo dujų kainos. Į birželio šilumos energijos kainas įskaičiuotos dujų kainos buvo 12,2 proc. didesnės nei prieš mėnesį. Energijos produktų kainų pokyčiai vartotojams ateityje priklausys nuo energijos išteklių kainų raidos, kurią, esant neprognozuojamiems agresoriaus veiksmams, numatyti sunku.

Tą puikiai iliustruoja pastarojo mėnesio dujų kainų pokyčiai rinkoje, kai Rusijai apribojus dujų tiekimą Europai jos gerokai išaugo. Pavyzdžiui, šiuo metu ateities sandorių dujų kainos Europoje rugpjūčiui yra beveik dvigubai didesnės nei buvo birželio pradžioje.

Lietuvoje sparčiausiai brangstančioms energijos ir maisto prekėms skiriama išlaidų dalis vartojimo krepšelyje yra didesnė nei vidutiniškai ES, tai prisideda prie aukštesnės infliacijos Lietuvoje. 

Remiantis naujausiais duomenimis, gegužę metinė infliacija ES sudarė 8,8 proc., o Lietuvoje ji tuo metu siekė 18,5 proc. (Latvijoje – 16,8 proc, o Estijoje – 20,1 proc.). Lietuvoje maisto prekėms vidutiniškai skiriama 19,2 proc., o ES – 15,9 proc. išlaidų.

Be skirtingos vartojimo išlaidų struktūros, Lietuvos ir ES infliacijos skirtumui įtakos turi ir stipri vidaus paklausa Lietuvoje, sparčiai augantis darbo užmokestis, Lietuvos artėjimas prie Vakarų valstybių pragyvenimo lygio ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, prastas pernykštis daržovių derlius.

Nors šiuo metu infliacijos pikas dar nepasiektas, rudenį, stiprėjant aukštesnės palyginamosios bazės efektui, metinė infliacija turėtų imti mažėti.

Vertinant infliaciją vis dėlto svarbu nepamiršti, kokio didelio neapibrėžtumo sąlygomis šiuo metu gyvename – tą puikiai iliustruoja minėtas pastarojo mėnesio dujų kainų rinkose šuolio pavyzdys. Tad yra daug rizikų, kurios gali paveikti kainų raidą.