Lietuvos ekonomika 2023 m. baigė nemalonia nata. Palengva atsigaunančią vidaus paklausą užgožė sunkumai tarptautinėse rinkose. Nors po daugiau nei metų pertraukos namų ūkiai vėl drąsiau didino išlaidas prekėms įsigyti, o tebeaugantys Europos Sąjungos (ES) paramos srautai skatino investicijas, mažėjantis į eksportą orientuotų veiklų aktyvumas suvaržė ekonomikos plėtrą. Vis dėlto didėsianti gyventojų perkamoji galia, gausėsiančios investicijos ir numatoma palankesnė užsienio prekybos partnerių padėtis leidžia tikėtis, kad šiemet Lietuvos ekonomika turėtų augti.

Dariaus Imbraso, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiojo ekonomisto teigimu, praėjusių metų pabaigoje Lietuvos ekonomika tebebuvo vangi. 

Valstybės duomenų agentūros skelbiamo išankstinio įverčio duomenimis, 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika smuktelėjo 0,3, o palyginti su 2022 m. atitinkamu laikotarpiu buvo tik 0,3 proc. didesnė. Labiausiai prie tokios ekonomikos raidos prisidėjo pramonė, didmeninė ir mažmeninė prekyba, transporto ir saugojimo veikla. Tokie 2023 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatai lėmė, kad 2023 m. Lietuvos ekonomika buvo 0,3 proc. mažesnė nei 2022 m.

Pasak ekonomisto, apdirbamosios gamybos padėtis ir toliau yra sudėtinga, tačiau įmonių lūkesčiai dėl ateities gerėja. Nors didžiąją pardavimų kryčio dalį nulėmė dvi veiklos – naftos perdirbimas ir chemijos pramonė – daugelio kitų apdirbamosios gamybos veiklų pardavimai taip pat mažėjo. Iš svarbesnių veiklų jie ūgtelėjo tik maisto pramonės, mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo veiklose. 

Nuo praėjusių metų vidurio lūkesčiai dėl gamybos apimčių artimiausią ketvirtį didėja – jų vertinimas gruodžio mėn. jau prilygo ilgalaikiam vidurkiui. Pozityviai nuteikia ir prognozės dėl paklausos raidos pagrindinėse prekybos partnerėse. 

Daugelis paslaugų sektoriaus veiklų taip pat susiduria su sunkumais. Remiantis spalio–lapkričio mėn. duomenimis, apskaičiuotais palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, tiek per ketvirtį, tiek per metus paslaugas teikiančių privačių įmonių pardavimai augo mažiau nei 1 proc. Iš paslaugų sektoriaus veiklų palankiomis tendencijomis išsiskyrė informacijos ir ryšių paslaugos.

Europos Komisijos skelbiamo verslo tendencijų tyrimo rezultatai rodo, kad paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis 2023 m. paskutinį ketvirtį blogėjo. Vis dėlto paslaugų sektoriaus įmonės į ateities raidą žvelgia palankiai – jų lūkesčiai dėl pardavimų augimo artimiausią ketvirtį yra geriausi nuo praėjusių metų pradžios.

Statybos sektoriaus aktyvumas tebedidėjo, tačiau pastebimai lėčiau nei 2023 m. ankstesniais ketvirčiais. 

Nuslopus kainų augimui ir palengva gerėjant ekonominei padėčiai, namų ūkiai drąsiau didino išlaidas prekėms įsigyti. 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, mažmeninės prekybos apyvarta, apskaičiuota palyginamosiomis kainomis ir įvertinus sezoninių veiksnių poveikį, paaugo 1,6 proc. – tiesa, vis dar buvo tik šiek tiek didesnė nei prieš metus. 

Pozityviau namų ūkiai vertino tiek savo finansinės būklės pokyčius per pastaruosius metus, tiek ir lūkesčius dėl jos raidos artimiausiais metais – juos veikė ir optimistiškesnis visos šalies ekonominės raidos vertinimas. Tai darė palankią įtaką ir namų ūkių norui vartoti, pavyzdžiui, praėjusių metų pabaigoje nuomonė dėl tinkamumo esamu metu įsigyti didesnius pirkinius buvo geriausia nuo 2022 m. pavasario.

D. Imbrasas prognozuoja, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos aktyvumas palengva atsigaus. „Metus pradėsianti vangiu augimu, ekonomikos plėtra turėtų įgauti pagreitį, o metų pabaigoje priartėti prie ilgalaikės tendencijos.

Šis atsigavimas sietinas tiek su palankesne pagrindinių prekybos partnerių, ypač euro zonos šalių, ekonomine raida, tiek su vėl pastebimiau pradėsiančiomis didėti Lietuvos namų ūkių išlaidomis. Dėl tebedidėsiančių ES paramos srautų tebeaugs ir investicijos. 

Vis dėlto Lietuvos ekonomikos aktyvumą gali slopinti tokie veiksniai kaip, pavyzdžiui, užsitęsęs namų ūkių atsargumas, stipresnis, nei dabar tikimasi, sugriežtintos pinigų politikos poveikis euro zonos ekonomikai ar geopolitinių konfliktų suintensyvėjimas“, – teigia Lietuvos banko ekonomistas.