Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Nuomonė
EK cheminių medžiagų reglamento reikalavimai neaplenks ir žemės ūkio
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Europos Komisija (EK) paskelbė reglamentą, kuriuo nustatytos naujos cheminių medžiagų ir mišinių pavojaus klasės, kategorijos. Pasirodo, jo nuostatos ir reikalavimai turės pasekmių ir žemės ūkiui.

Reglamentas bus taikomas tiesiogiai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, tarp jų ir Lietuvoje.

Aplinkos ministerijos teigimu, cheminių medžiagų ir mišinių tiekėjams duodama laiko prisitaikyti prie naujų klasifikavimo ir ženklinimo reikalavimų – chemines medžiagas pagal naujus kriterijus bus privaloma klasifikuoti nuo 2025 m. gegužės 1 d., cheminius mišinius – nuo 2026 m. gegužės 1 dienos.

Bioversija m7 2024 03 29

Nustatytos šios cheminių medžiagų ir mišinių pavojaus klasės ir kategorijos: endokrininę  sistemą ardančios medžiagos (pavojus žmonių sveikatai arba aplinkai), patvarios, bioakumuliacinės ir toksiškos (PBT) ir labai patvarios ir didelės bioakumuliacijos (vPvB) medžiagos; patvarios, mobilios ir toksiškos (PMT) ir labai patvarios, labai mobilios (vPvM) medžiagos.

Teigiama, kad nauji klasifikavimo reikalavimai svarbūs siekiant apsaugoti vartotojus, ypač labiausiai pažeidžiamas asmenų grupes ir darbuotojus nuo cheminių medžiagų, kurios kelia didžiausią pavojų sveikatai.

Naujas klasifikavimas palies ir augalų apsaugos produktus

Pasak asociacijos „Croplife Lietuva“ direktorės Zitos Varanavičienės, augalų apsaugos produktų (AAP), kaip cheminių mišinių, tiekimas rinkai reglamentuojamas atskiru reglamentu ir visi sprendimai iki šiol buvo grindžiami rizikos vertinimu.

„AAP yra vieni iš geriausiai ištirtų cheminių mišinių, esančių rinkoje, įskaitant vaistus. Nepaisant to, AAP taikomi ir bendrieji cheminių medžiagų ir mišinių teisės aktai, įskaitant Klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reglamentą. Slinktis nuo rizikos vertinimu grįstų sprendimų link prigimtinių medžiagų savybių įvardinimo kaip pavojaus kategorija, daugiau sveikatos ar saugumo aplinkai neprideda“, – portalui manoūkis.lt komentavo Z. Varanavičienė.

Jos teigimu, viena vertus, nustatytos cheminių medžiagų ir mišinių pavojaus klasės ir kategorijos nėra naujos augalų apsaugai, nes tokios savybės tiriamos pagal kito reglamento reikalavimus. Kita vertus, norint priskirti medžiagą vienai ar kitai kategorijai, reikalingi standartiniai tyrimai.

„Turime problemą dėl tyrimų su gyvūnais, ypač stuburiniais. Būtent tokie tyrimai turi būti atliekami kaip įmanoma rečiau, o šiuo klasifikavimo reikalavimu atlikti tokius tyrimus yra labai skatinamas“, – sako asociacijos vadovė.

Ji priminė, kad EK Cheminių medžiagų saugos strategijoje teigiama, jog gyvybiškai svarbios didesnės investicijos ir naujoviški chemijos pramonės pajėgumai tiekti saugias ir tvarias chemines medžiagas, tačiau atrodo, kad ne visos  iniciatyvos veda link šių tikslų.

Pasak Z. Varanavičienės, papildomos pavojingumo kategorijos ES taikomoje klasifikavimo sistemoje reiškia, kad cheminių medžiagų reguliavimas Europoje  vis labiau tolsta nuo rizikos vertinimo procesų ir rizikos valdymo sprendimų, pagrįstų būtent rizikos vertinimu, o ne prigimtinėmis medžiagos savybėmis.

„Manome, kad cheminės medžiagos turėtų būti reglamentuojamos atsižvelgiant į galimą jų riziką, kylančią dėl faktinio naudojimo per jų gyvavimo ciklą, o ne remiantis supaprastintu pavojaus apibūdinimu ir medžiagos priskyrimu pavojaus klasei ir kategorijai. Europa turi mokslinių žinių ir ekspertinių  pajėgumų tinkamai įvertinti cheminių medžiagų riziką. Atsisakius nusistovėjusios rizikos vertinimo koncepcijos, žmonių ir aplinkos sveikata nepagerėja, tačiau iš ES gali būti atimti saugūs naudoti ir naudingi  cheminiai mišiniai.

Taikant kruopštų, rizika pagrįstą metodą išvengiama nereikalingų apribojimų ar draudimų, o produktai, kurie daugeliu atžvilgių naudingi visuomenei, pvz. kontroliuojantys pelėsius grybus, kurie sukelia rimtą maisto užteršimą mikotoksinais, gali būti saugiai naudojami“, – teigia „Croplife Lietuva“ vadovė.

Ji taip pat priminė, kad pasaulyje harmonizuotas cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimas (Globally harmonised system, GHS) Jungtinių Tautų formate buvo suderėtas kaip tarptautinę prekybą lengvinanti priemonė. Vis dėlto dabar ES vienašališkai nusistato papildomas pavojaus kategorijas, neparengusi proporcingų bandymų reikalavimų JT pasaulinės suderintos sistemos lygmeniu. Anot Z. Varanavičienės, tai sukurs papildomą barjerą tarptautinei prekybai. 

Pasak jos, toks reglamento pakeitimas sukurs savotišką „gyvulių ūkį“ cheminių medžiagų reglamentavime, nes naujos pavojingumo klasės taikomos visoms organinėms cheminėms medžiagoms, įskaitant organinius metalo junginius, tačiau neorganiniai junginiai lieka nuošalėje.

„Nors augalų apsaugos specialistai tikrai žino, kad plačiai ekologiniuose ūkiuose naudojami vieno metalo junginiai iki šio reglamento pakeitimo buvo vertinami kaip keistinos medžiagos, dabar PBT kriterijus neorganiniams junginiams nebegalios. Klausimas – ar bus pakeistas medžiagos statusas?“ – svarsto Z. Varanavičienė, pabrėždama, kad medžiagos savybių įvardijimas, priskyrimas pavojaus klasei ir kategorijai, saugos nei prideda, nei atima. Svarbu, kokie bus tolesni reguliaciniai žingsniai ir kaip tai atsilieps rizikos vertimo ir valdymo procesams.

Šaltinis: manoūkis.lt inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos