Vilnius. Lietuvos vyriausybei patvirtinus 20 mln. paramos iš šalies biudžeto skyrimą dėl Covid-19  pandemijos nuostolius patyrusiems Lietuvos paukštienos ir kiaušinių gamintojams, paukštininkystės atstovai teigia iki šiol žadėtos pagalbos nesulaukę.

Liepos pabaigoje pranešta apie tai, kad su Europos Komisija (EK) suderintos paramos skyrimo taisyklės. Visgi paukštininkystės atstovus ši žinia privertė dar labiau pulti į neviltį – paaiškėjo, kad EK sudarkė paramos teikimo schemą ir iš jos liko tik trupiniai. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), atsižvelgdama į vis gilėjančią krizę Lietuvos paukštininkystės sektoriuje, pateikė EK paramos taisyklių pakeistą projektą. Nepaisant to, paukštininkai neslepia savo nerimo, kad jei paramos schema vėl bus tvirtinama keletą mėnesių ir galiausiai darkart bus pakeista, šis sektorius gali ir neišgyventi.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovo Vytauto Tėvelio teigimu, pandemija didžiausią žalą padarė eksportuotojams, o Lietuvos mėsinės paukštininkystės sektorius eksportuoja apie 50 proc. produkcijos. Nuo karantino pradžios užsidarius sienoms, sumenkus viešojo maitinimo industrijai Europoje ir pasaulyje, ėmė kauptis nerealizuota produkcija, rekordiškai krito paukštienos kainos, tai lėmė milijoninius nuostolius.

„Paukštienos gamybos ciklas, įskaitant ir veislinių paukščių laikymą, yra apie 480 dienos, todėl sunaikinus veislinį pulką, Lietuva ilgam iškristų iš Europos eksportuotojų gretų. Ruošiant paramos taisykles, su ŽŪM buvo sutarta, kad paukštienos perdirbėjai mokės nesumažintą kainą ūkininkams už superkamus mėsinius viščiukus, o paukštienos perdirbėjų patirtas nuostolis bus kompensuotas. Taip neįvyko. Paramos teikimo klausimą deriname jau beveik pusmetį, su kiekviena diena krizė šiame sektoriuje tik gilėja. Nuostolius pas save kaupę paukštienos perdirbėjai jau nebegali sau to leisti. Jei vėl keletą mėnesių tęsis paramos derinimas ir jei po jo bus priimtas sprendimas nepatvirtinti taisyklių pakeitimo projekto, tikėtina, kad šis sektorius žlugs“, – sako V. Tėvelis.

Mažina gamybos apimtis

Jam  antrina ir bendrovių „Vilniaus paukštynas“ ir „Kaišiadorių paukštynas“ generalinis direktorius Darius Gudačiauskas. „Šįkart be valstybės pagalbos mėsinės paukštininkystės sektorius toks, koks buvo iki šiol – eksportuojantis, sveikas ir mokantis mokesčius, greičiausiai, neišsilaikys. Ir nors jau nuo balandžio kalbame apie finansinę pagalbą, iki šiol nė cento nesame gavę, tad tenka imtis skaudžių priemonių“, – sako paukštynų vadovas.

Jo teigimu, iki šiol nesulaukus pagalbos, tenka mažinti gamybos apimtis, atsisakyti supirkinėti užaugintus mėsinius viščiukus iš Lietuvos ūkininkų, kurių veiklą ši situacija taip pat gali sužlugdyti. D. Gudačiauskas apgailestauja, kad valstybei neįvykdžius savo įsipareigojimų, tenka naikinti veislinį pulką, uždarinėti inkubatorius ir perspėja, kad galimi ūkių bankrotai.

Anot jo, politikams reikia kuo skubiau važiuoti į Briuselį ir „išplėšti“ paramą sektoriui. Nesulaukus pagalbos, neatmetama, jog gali prireikti dar labiau mažinti paukščių auginimo mastą bei uždarinėti paukštienos perdirbimo cechus, o tai vėl turėtų atitinkamas pasekmes.

Paukštynų vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog Vyriausybė pritarė paramos teikimui paukštininkystės sektoriui, pasirodo, jos sprendimas nieko nereiškia. „Jaučiamės kaip užburtame rate. Vieną dieną Vyriausybė ir ŽŪM praneša, kad skiriama parama paukštininkystei, vėliau paaiškėja, jog parama užstrigo EK, koreguojamos taisyklės, vėl iš naujo visi derinimai ir t.t. Jaučiasi Lietuvos bejėgiškumas prieš Briuselio biurokratiją, o gal kryptingai vykdomą iki šiol konkurencingo Lietuvos paukštininkystės sektoriaus žlugdymą. Laikas senka ne mūsų naudai. Norisi tikėti, kad mūsų valstybės atstovai Briuselyje pakovos dėl šio sektoriaus išlikimo“, – sako D. Gudačiauskas.

Žiūri į kaimynų pavyzdį

Paukštininkystės atstovai dalijasi kaimynų lenkų pavyzdžiu. Kur, jų žiniomis, žemės ūkiui jau išdalinta 100 milijardų zlotų paramos. „Dauguma paukštininkų ją jau seniai gavo ir toliau sėkmingai konkuruoja, išlaiko darbo vietas ir moka mokesčius. Be to, vos tik strigus eksportui, lenkai nieko nelaukdami devalvavo valiutą ir gavo 10 proc. pranašumą prieš mus visus. O tie 10 proc. – tris kartus daugiau negu paukštininkystės sektoriaus pelno marža gerais laikais. Tad kaip su jais – didžiausiais paukštienos gamintojais Europoje – pakonkuruoti mūsų paukštininkams“, – svarsto V. Tėvelis.

Pasak paukštininkų, svarbus pačios valstybės apsisprendimas – turi būti aiškiai pasakyta Briuseliui, kad yra nepriimtina toks ilgas paramos derinimas, ypač žinant, kad pinigai jau skirti. „Kaip verslui tikėti valstybe, kai vyksta tokio lygio įsipareigojimų nesilaikymas, juk perdirbėjai įvykdė visus savo įsipareigojimus, išgelbėjo ūkininkus, išlaikė darbo vietas ir mokėjo mokesčius. Jaučiasi, kad šiuo metu jau konkuruojama ne tarp gamintojų, o šalių, labai norisi tikėti, jog mūsų politikai ir valdininkai šioje konkurencinėje kovoje nepasiduos“, – sako V. Tėvelis, vildamasis, jog EK objektyviai įvertins sunkią Lietuvos paukštininkystės padėtį ir artimiausiu metu patvirtins pakoreguotą paramos schemą.

Pagal „KG Group“ pranešimą