Basf 22 06 15 Adama 22 05 12
Nuomonė
Zita Varanavičienė: „Būtina investuoti į tiksliąsias technologijas – draudimai tvarumo nesuteiks“

Pernai atliktas tyrimas parodė, kad tvaraus ūkininkavimo sąvoką Lietuvoje girdėjo mažiau nei pusė apklaustųjų. Paklausti, ką ši sąvoka jiems reiškia, dauguma spontaniškai minėjo ekologiškumą, draugiškumą aplinkai, auginimą be trąšų.

Vis tik Europoje žemės ūkio tvarumas visų pirma susijęs su atsakingu išteklių naudojimu ir apima ne tik aplinkosauginius, bet ir socialinius bei ekonominius aspektus.

„Žemės ūkis nėra savitikslis. Tai – verslas, auginantis maistą ir maitinantis augančią žmonių populiaciją, tačiau didėja spaudimas žemės ūkiui ir susirūpinimas jo poveikiu gamtai.

Bioversija 22 02 02

Europos žaliasis kursas numato iki 2030 m. perpus sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą, penktadaliu – trąšų, ketvirtadaliu padidinti ekologinio ūkininkavimo plotus ir 10 proc. sumažinti ūkininkavimo plotus apskritai.

Šie sprendimai siekia mažinti žemės ūkio poveikį gamtai, tačiau mažina ir žemės ūkio našumą, taigi jei nebus postūmio inovacijoms, draudimai tvarumo žemės ūkyje nepridės“, – sako Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) direktorė Zita Varanavičienė.

Pasak jos, tvarus arba darnus ūkininkavimas visų pirma reiškia atsakingai naudoti išteklius, jis gimsta pasiekus socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių veiksnių harmoniją.

Ūkininkavimas – ekonominė veikla, todėl jai būtinas ekonominis pelnas, nekenkiant aplinkai ir visuomenei. Tvarus ūkis efektyviai naudoja išteklius, užaugina maistą prieinama kaina, kuria ir išsaugo darbo vietas, rūpinasi buveinių išsaugojimu, pasėlių sveikata ir apsauga.

„Tvariame žemės ūkyje turime efektyviai išnaudoti dirbamos žemę plotą, saugoti augalus nuo ligų ir kenkėjų, taikyti pažangias tiksliąsias technologijas tam, kad veikliosios medžiagos patektų tik ten, kur reikia, ir tiek, kiek reikia.

Nedidindami dirbamos žemės ploto galime užauginti gausų ir sveiką derlių, kuris bus konkurencingas ir parduodamas visuomenei prieinama kaina. Žaliojo kurso tikslai kilnūs, tačiau siekti jų reikėtų apgalvotai ir labiau atsižvelgiant į Lietuvos situaciją“, – sako Z. Varanavičienė.

„Gamtoje stebuklų nebūna, kenkėjai ir ligos puola visus augalus vienodai. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio asociacijos duomenimis, kasmet netenkame daug derliaus, todėl, siekdami tvarumo tikslų, pirmiausia turime jį apsaugoti, nes švaistymas – vienas didžiausių tvarumo priešų“, – teigia LAAA direktorė.

Pasak jos, Lietuvos ūkiuose pažangūs ūkininkai jau ne pirmus metus naudoja pažangius traktorius, kurie išberia trąšas pagal azoto sensorių ar palydovų duomenis. Taip pat nuolat atliekami dirvožemio tyrimai, iš stebėjimo stočių gaunama tiksli informacija apie kenkėjų ar ligų protrūkius – visa tai leidžia tausoti ne tik brangias medžiagas, bet ir aplinką.

Lietuvoje registruodami leistinus naudoti augalų apsaugos produktus vadovaujamės griežčiausiais Šiaurės Europos šalims taikomais reikalavimais, remiamės kokybiškais ir tiksliais duomenimis iš Skandinavijos ir Baltijos šalių, todėl galime džiaugtis vienu saugiausiu maistu ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Šių metų EFSA ataskaitos duomenys rodo, kad Lietuvoje net 97,9 proc. ėminių neviršijo leistinų likučių normų“, – aiškina Z. Varanavičienė.

Pasak jos, neapdairiai Lietuvoje įvesti žaliojo kurso reikalavimai gali turėti priešingų padarinių tvarumo žemės ūkyje siekiui, o mažinti poveikį gamtai būtina įvertinus ekonomines ir socialines pasekmes, pasitelkus mokslą ir pažangias technologijas.

Šaltinis: LAAA
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar praūžusios liūtys pakenkė jūsų pasėliams?
Visos apklausos