Laikas nuo laiko viešojoje erdvėje tenka išgirsti komentarų, kuriuose ūkininkų naudojami augalų apsaugos produktai (pesticidai) tapatinami su cheminiu ginklu, piešiami apokaliptiniai scenarijai, kalbama apie neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai.

Gaila, bet klišėmis tapę madingi pasisakymai ar skambios frazės nebūna pagrįstos faktais ir procesų išmanymu.

Verta paneigti klaidinančius teiginius ir pasidalinti moksliniais faktais, paaiškinančiais, kodėl augalų apsaugos produktai yra svarbūs siekiant užtikrinti maisto saugumą.

ES užauginamas maistas yra saugus

Pradėti norėtųsi nuo to, kad Europos maisto saugos agentūra (EFSA) ir kitos institucijos reguliariai tiria ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, užaugintų vaisių, daržovių ir kitų augalinių produktų saugumą – tam vykdoma speciali pesticidų stebėsenos programa.

Šių metų pavasarį buvo paskelbti naujausi tyrimo rezultatai. Europoje buvo paimta apie 100 tūkst. mėginių iš įvairių produktų, kuriuos išanalizavus nustatyta, kad 96,1 proc. nebuvo aptikta jokių pesticidų likučių pėdsakų ir tik 3,9 proc. iš ištirtų augalų ir augalinių produktų mėginių turėjo likučių (bet nebūtinai viršijo normas).

Įdomu tai, kad Lietuvoje užaugintas maistas yra netgi saugesnis nei ES vidurkis – 98,3 proc. mūsų šalyje augalininkystės ūkiuose užaugintos produkcijos yra be jokių likučių. O jų užfiksuota vos 1,7 proc. ėminių.

Beje, šis rodiklis panašus į EFSA nustatytą taršą ekologiniuose ūkiuose. Tarnybos duomenys rodo, kad ekologiniuose ūkiuose 1,3 proc. produkcijos taip pat nustatyti likučiai, nors pesticidai eko ūkiuose apskritai turėtų būti nenaudojami.

Augalai kartais serga. Apsaugos produktai padeda užtikrinti maisto saugumą

Gali kilti klausimas, kam apskritai reikalingi augalų apsaugos produktai. Atsakymas paprastas – taip, kaip žmones puola virusai ir bakterijos, augalus taip pat atakuoja kenkėjai, puola įvairios ligos – tiek grybinės, tiek bakterinės ar virusinės.

Tam, kad būtų užtikrintas maisto saugumas, apsaugotas augalas ir išsaugotas derlius, naudojami pesticidai, kurie augalams yra tas pats, kas vaistai – žmogui. Kai sunkiai susergame, geriame vaistus. Jų prireikia ir sergantiems augalams.

Pavyzdžiui, auginant grūdus labai dažna grėsmė yra mikroskopiniai grybai. Jei iš laukų šiais mikroskopiniais grybais užkrėsti grūdai patenka į sandėlius, grybai vystosi toliau, gamindami mikotoksinus, kurie gali sukelti rimtas žmonių ir gyvulių ligas – alergijas, nevaisingumą, pažeisti skrandžio ir žarnų gleivines, inkstų ir centrinę nervų sistemą, turi kancerogeninį poveikį ar gali sumažinti atsparumą infekcinėms ligoms.

Siekiant to išvengti, reikėtų pirmiausiai rinktis sėklą, kuri išbeicuota ir apsaugota nuo ligų, naudoti fungicidus, jei yra ligos plitimo grėsmė ant lapų, taikyti sėjomainą. Šalia to yra ir kenkėjai, kurie ne tik patys daro žalą, bet ir perneša užkratą. Užauginus sveiką derlių, ne mažiau svarbu tinkamos grūdų nuėmimo ir sandėliavimo sąlygos. Nieko nedarant ir augalui susirgus kyla rizika, kad ant mūsų stalo pateks duona su mikotoksinais. Siekiant to išvengti, ūkininkai ir rūpinasi jų auginamų augalų sveikata.

Augalų apsaugos produktų naudojimas – griežtai reguliuojamas

Taip kaip žmogui negalima padauginti vaistų, ūkininkas turi griežtai paisyti ir pesticidų naudojimo normų. Ir, kaip rodo EFSA tyrimo apie maisto saugą Europoje duomenys, šalies ūkininkai paiso šių normatyvų.

Be to, ūkininkas ir pats nesuinteresuotas naudoti daugiau augalų apsaugos produktų, nei leidžiama. Dėl kelių priežasčių: pirma, didesnis jų naudojimas jokio papildomo efekto neduos, o tik gali pridaryti bėdos; antra – apsaugos produktai kainuoja, tad ūkininkas nesuinteresuotas švaistyti pinigus; galiausiai, trečia – ūkininkas rizikuoja savo veikla, nes jeigu būtų nustatyti pažeidimai ar saugias normas viršijantys likučiai augaluose – ūkininko lauktų didelės problemos. 

Saugumo normos – 100 kartų didesnės

Svarbi detalė, kurią turėtų žinoti vartotojai, yra ta, kad atliekant rizikos vertinimą ir apskaičiuojant saugias pesticidų likučių koncentracijas naudojamas saugos faktorius 100. Tai reiškia, kad nustatyta saugi leidžiama koncentracija dar sumažinama 100 kartų.

Kad būtų paprasčiau suprasti, saugos faktorių galime iliustruoti pavyzdžiu su automobiliais. Važiuojant 100 km/val. greičiu vienam automobiliui nuo kito rekomenduojama laikytis apie 50 metrų atstumo. Pritaikius saugos faktorių 100, automobiliai tarpusavyje turėtų laikytis 100 kartų didesnio – net 5 kilometrų nuotolio. Toks standartas taikomas ir maisto saugos atveju.

Dirvožemio sveikatos išsaugojimas – būtinybė

Dažnai argumentuojama, kad tik ekologinis ūkis rūpinasi dirvožemio sveikata, o tradiciniai ūkiai jį nualina. Tačiau tai nėra tiesa – bet kurios ūkininkavimo formos ūkis yra suinteresuotas tuo, kad dirvožemis būtų sveikas, subalansuotas ir derlingas, ir jame sėkmingai augtų sveiki augalai.

Verta priminti, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, įteisinami tik tie augalų apsaugos produktai, kurių rizikos vertinimo metu nustatoma, kad nėra neigiamos įtakos žmonių sveikatai, maisto saugumui, dirvožemiui, gyvūnijai ir kt. Kalbant apie dirvožemį, visada tiriamas apsaugos produktų poveikis sliekams ir kitiems dirvos makro- organizmams, taip pat įtaka azoto ir anglies apytakos cikle dalyvaujantiems mikroorganizmams.

Šiuolaikinis žemės ūkis remiasi mokslu

ES vykdoma taip vadinama veikliųjų medžiagų peržiūros programa. Iš 987 veikliųjų medžiagų, kurios buvo naudojamos žemės ūkyje iki 1993 m. šiandien leidžiama naudoti tik 267. Tikimės, kad rinką ateityje papildys nauji inovatyvūs produktai, sukurti pagal naujausius mokslo laimėjimus ir atitinkantys ES keliamus labai aukštus saugos reikalavimus bei galintys užtikrinti svarbių augalų vaistų pasirinkimą.

Kitas dalykas, kad žemės ūkyje vis plačiau taikomos tiksliosios technologijos. Jos leidžia augalų apsaugos produktus naudoti itin tvariai – tik ten, kur reikia, ir tik tiek, kiek reikia.

Neturėtume demonizuoti chemijos pramonės

Pabaigai norėtųsi pastebėti, kad šiandien labai jautriai reaguojame į žodį „chemija“, jis dažnai siejamas su neigiamomis nuostatomis. Ir tai nėra teisinga. Viskas, kas egzistuoja šiame pasaulyje yra sudaryta iš cheminių elementų ir junginių. Žmogaus kūnas sudarytas iš 70 proc. vandens ir kitų cheminių elementų. Gamtoje nuolat vyksta daugybė cheminių procesų – geriame natūralų mineralinį vandenį, kuriame yra ištirpusių kalcio, magnio ar kitų junginių, valgome sode išaugintą pomidorą, kuris iš dirvožemio įsisavino įvairių cheminių mikroelementų ir  t.t. Chemija supa mus visur aplinkui. Taip, yra ir pavojingų cheminių medžiagų ir neteisingo cheminių medžiagų panaudojimo atvejų. Tačiau neturėtume visko, kur atsiranda žodis chemija, suvokti kaip savaiminės blogybės.

Zita Varanavičienė 

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė