Londonas. Nauja virusų genomų analizė išsklaidė mitą, esą vis daugiau laukinių ir naminių gyvūnų patogenų mutuoja, tampa pavojingi žmonėms ir lemia infekcijų protrūkius. Britų virusologai pastebėjo priešingą tendenciją.
Daugumą naujų ir pasikartojančių infekcinių ligų sukelia populiacijose cirkuliuojantys virusai. Kai patogenai išplinta nuo gyvūnų žmonėms, zoonozė pasireiškia kaip protrūkis, epidemija ar pandemija, pavyzdžiui, Ebola, Covid-19 atveju.
Atsižvelgiant į didelį zoonozių poveikį visuomenės sveikatai, žmonės paprastai laikomi virusų gaudykle, o gyvūnai – šaltiniu. Iki šiol atlikta nedaug tyrimų, analizuojančių, kiek naujų ligų įgijo faunos atstovai virusams mirgavus nuo žmonių gyvūnams.
Londono universiteto koledžo (Jungtinė Karalystė) mokslininkai tyrė, kaip virusai plinta nuo vienos stuburinių rūšies prie kitos. Sukūrė ir pritaikė metodines priemones, kurios padėjo išanalizuoti beveik 12 mln. virusų genomų, viešai saugomų duomenų bazėse.
Užfiksuota dvigubai daugiau atvejų, kai virusas pakeitė šeimininką iš žmogaus į gyvūną (vystėsi antroponozė), o ne atvirkščiai. Šis modelis buvo nuoseklus daugelyje nagrinėtų virusų šeimų. Be to, mokslininkai aptiko dar daugiau šuolių tarp gyvūnų rūšių, skelbiama leidinyje „Nature Ecology & Evoliution“.
Naujas tyrimas pabrėžė iš esmės neįvertintą faktą, kad žmonių virusai dažniau perduodami laukiniams ir naminiams gyvūnams, nors stereotipiškai manoma, kad infekcijos plinta priešinga kryptimi. Anot autorių, žmogų reikia laikyti vienu iš mazgų didžiuliame virusų šeimininkų tinkle, o ne zoonozinių patogenų surinkėju.
Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį, jog gyvūnams užsikrėtus žmonių virusais kyla grėsmė ne tik rūšies išlikimui, bet ir visuomenės aprūpinimui maistu, pavyzdžiui, jei reikia masiškai išnaikinti naminių paukščių pulkus dėl gripo H5N1 atmainos. Be to, jei virusas užkrečia naują gyvūnų rūšį, jis gali klestėti, net jei bus išnaikintas žmonių populiacijoje arba įgis naujų adaptacinių savybių ir vėl taps patogeniškas žmonėms.
Tikimasi, kad panašūs virusų evoliucijos tyrimai padės pasirengti būsimiems naujų ligų ir epidemijų protrūkiams.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ar verta naudoti azoto jutiklius
2024-12-12 -
Pasėlius nuo ligų apsaugos į muilą panašios augalinės medžiagos?
2024-12-11 -
Sorgai ir soros atrandami kaip nauji augalai
2024-12-06
Skaitomiausios naujienos
-
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02 -
Mažins finansinę naštą žemės ūkyje naudojamo transporto valdytojams
2024-12-04 -
Greitaeigis traktorius atstoja vilkiką
2024-12-09
(0)