Berlynas / Otava. Vokietijos ir Kanados mokslininkai atliko tyrimą, siekdami nustatyti, kokią įtaką nujunkintiems paršeliams turi šėrimo racionas, vietoj sojų ir kviečių papildytas įvairiai apdorotais žirniais.

Tyrimo metu 236 paršeliai (nujunkyti sulaukę 20 dienų amžiaus) buvo laikomi 60-yje gardų ir jiems buvo skiriamas vienas iš 5 šėrimo racionų, pradedant po 2 savaičių atjunkymo, kai pradinis gyvulio svoris buvo 10 kg. Rezultatai apibendrinti po 3 savaičių.

Į 5 skirtingus racionus kilogramui pašaro vietoj 300 g sojų miltų ir 100 g kviečių grūdų buvo įtraukta 400 g skirtingų žirnių: neapdorotų, šaltai granuliuotų, apdorotų karštais garais ir ekstruduotų (kaitintų ir apdorotų mechaniškai).

Žirniai buvo apdorojami skirtingais būdais, norint ištirti, kokios įtakos kiaulių produktyvumui turi šis pašaras ir jo paruošimo būdas. Ruošiant šėrimo davinius, žirniai buvo suskaldyti (sietas 4,0 mm), po to vieni granuliuoti šaltu būdu (+70–75 °C), kiti granuliuoti vandens garais (+80–85 °C) arba suspausti ir pakaitinti (+115 °C), o po to dar kartą susmulkinti (sietas 3,2 mm).

Mokslininkai nustatė, kad per tris tyrimo savaites kiaulės, kurios buvo šeriamos neapdorotais ar perdirbtais žirniais, per parą pašaro suėsdavo vidutiniškai 853–882 g, o tai buvo šiek tiek daugiau negu suėsdavo tos, kurių racionas buvo su sojų miltais.

Didesnis paros pašarų su žirniais suvartojimo vidurkis parodė, kad raciono energetinės vertės sumažėjimą gyvuliai kompensuodavo padidintu davinio kiekiu.

Mokslininkai nustatė, kad paršelių vidutinis paros prieaugis iš esmės nesiskyrė, ar jie buvo šeriami pašaru su žirniais, ar su sojomis. Abiem atvejais paršelių augimo greitis buvo geras.

Paršų vidutinis svoris po trijų savaičių šėrimo buvo toks: skiriant racioną su neapdorotais žirniais – 21,0 kg, su šaltai granuliuotais žirniais – 21,1 kg, su karštais garais apdorotais granuliuotais žirniais – 21,3 kg, su ekstruduotais žirniais – 21,4 kg, su sojų miltais – 21,7 kg.

Tyrimą atlikę mokslininkai daro išvadą, kad žirniai kiaulių racione gali būti naudojami kaip alternatyvus krakmolo ir baltymų šaltinis iš esmės nemažėjant gyvulių priesvoriui ir gamybos našumui. Apie šį Kanados ir Vokietijos mokslininkų tyrimą rašo portalas allaboutfeed.net.

MŪ inf.