Kaunas. Ultragarsinius purkštukus augalams drėkinti ir maitinti šiltnamiuose bei vertikaliuose ūkiuose sukūrė Garliavoje įsikūrusio startuolio „Baltic Freya“ nariai. Jų teigimu, patalpose auginti maistą vertikaliuoju būdu – patraukli tam tikrų sričių lauko daržininkystės alternatyva.

2018 m. susibūrusi komanda, kurią sudaro keturi nariai, įvertino atliktus tyrimus ir padarė išvadą, kad aerozolinėse uždarų patalpų auginimo sistemose augalais galima manipuliuoti, t. y. juos užauginti su daugiau norimų medžiagų. Pavyzdžiui, braškės gali užaugti gausesnės fruktozės, o mėtos – mentolio. Viskas siejasi su auginimo sąlygų kontrole.

„Tai vertinga ne visur, bet tokio dalyko gali prireikti, pavyzdžiui, šiltnamiuose, kai reikia, kad kokybiškas maistas būtų tiekiamas nuolat ir dideliais kiekiais. Be to, kartais svarbu išgauti reikalingas augalų savybes ir medžiagas. Kitur plėtojami aukštos vertės produktų ūkiai ir būtina nuolat išlaikyti tokias pačias visas augalų biochemines savybes“, – startuolio atsiradimo istoriją pasakoja „Baltic Freya“ verslo plėtros vadovas L. Bartusevičius.

Komanda išsikėlė tikslą sukurti technologiją, kuri efektyvintų uždarų patalpų ūkio (šiltnamio) ar vertikalaus ūkio darbą. Auginant rūke labai svarbūs rūko skleidimo intervalai ir aerozolio lašiukų dydis. „Baltic Freya“ augalai 30 sek. purškiami aerozoliu (vandens ir trąšų mišiniu), kurį 5,5 min. leidžiama sugerti.

„Apipurkštos augalo šaknys kvėpuoja ir pasisavina daugiau joms reikalingo deguonies. Tokiose sistemose augalai lengviau pasisavina vandenį ir trąšas. Papildomas augalo šaknų kvėpavimas ir lengvesnė mityba tarsi atrakina augalo galimybes, pagreitėja visi metaboliniai procesai“, – technologiją pristato verslo plėtros vadovas.

Startuolio komanda: viršuje – Lukas Bartusevičius (kairėje) ir Gediminas Kudirka (dešinėje), apačioje – Robertas Katinas (kairėje) ir Vilmantas Rastutis (dešinėje)

Kitas svarbus aspektas – aerozolio lašiukų dydis. Augalo šaknys turi plika akimi nematomų šakniaplaukių, kurių skersmuo – 16–17 mikrometrų. Jeigu aerozolis turi per didelį lašiuką, tai poveikis bus toks pat, koks augalą panardinus į vandenį, norimo rezultato pasiekti nepavyks. Jeigu lašiukas per mažas, jam sunku prilipti prie paviršiaus.

Pačių sukurta inovacija

Pradėję auginimo su rūko technologijomis analizę, jaunieji novatoriai pirmiausia rėmėsi jau sukurtomis technologijos.

„Apžiūrėję visas rinkoje esančias technologijas, pradėjome kurti savąją, kad pavyktų lengvai suvaldyti intervalus, keisti lašiuko dydį, kuris turi būti 10–50 µm, ir užtikrinti, kad jie nesikimštų. Taip išradome ultragarsinius purkštukus“, – teigia L. Bartusevičius.

Štai kaip iš arti atrodo „Baltic Freya“ išrastas ultragarsinis purkštukas

Kiekvienas purkštukas prijungtas prie kontrolinės sistemos – kompiuterio ar didesnio tinklo. Tad su mažomis energijos sąnaudomis galima užauginti didesnius augalus.

Pavasarį komanda tikrino, kaip augalai auga naudojant pačių sukurtą technologiją ir taikant hidroponiką (šaknys pamerkiamos vandenyje su trąšomis).

„Viską darėme įsirengtoje klimato kameroje su komercinėmis auginimo šviesomis, temperatūros, drėgmės, CO₂ kiekio ir kita klimato kontrole. Per 18 dienų salotos užaugo 21 proc. didesnės biomasės, bet naudojome 3 kartus mažiau vandens ir trąšų. Taip pat sunaudojome mažiau elektros, nes vandenį reikia purkšti ne nuolat, o intervalais“, – pasakoja „Baltic Freya“ atstovas.

Pagal savo sistemą jau kurį laiką augina skirtingus augalus: salotas, pupinius. Bando įšaknydinti kelias medžių šakeles, taip pat vienmečius kiečius ir nemažai medicinai reikšmingų augalų, kad galėtų įvertinti, kokių antrinių metabolitų galima išgauti taikant aeroponiką.

„Baltic Freya“ auginimo modulio skerspjūvio vizualizacija

L. Bartusevičiaus teigimu, aeroponika leidžia užauginti didesnės biomasės augalus, kuriuose daugiau vitaminų, mineralų ir kitų naudingųjų medžiagų. Be to, naudojant šią sistemą iš medicininių ar kitų svarbių augalų galima išgauti daugiau svarbių savybių.

Įkūrė vertikalųjį bandomąjį ūkį

„Plėtojame vertikalų ūkį tiriamaisiais tikslais ir žiūrime, kaip maistiniai ir medicininiai augalai reaguoja į skirtingus purškimo intervalus, skirtingas medžiagas, lašiuko dydį. Šios rinkos ateitis – visiškas automatizavimas. Įsėji sėklą ir viską toliau reguliuoji kompiuteryje: tiek šviesą, tiek drėgmę, tiek deguonies kiekį ir pan. Kad tai veiktų, reikia atlikti daug eksperimentų“, – apie ateitį kalba Lukas Bartusevičius.

Šiuo metu Garliavoje įkurtas vertikalusis bandomasis ūkis užima 18 m² naudingo auginimo ploto. Į 1 m² telpa 30 augalų. Taip pat yra galimybė per 100 augalų auginti lauke, kad galėtų vertinti, kaip tie patys purkštukai veikia ten augančius augalus.

Siekiant efektyvumo, rūko sistema kuriama taip, kad veiktų su saulės baterijomis. Tikslas, kad vienos tokios baterijos užtektų 30 m² plotui, t. y. apie 900 augalų.

Komanda šiuo metu aktyviai ruošiasi komercinti savo įrenginį. Tačiau iki tol vyko ne tik technologijos tobulinimo, bet ir lėšų pritraukimo darbai. 2019 m., įsteigus įmonę, nemažą veiklos dalį finansavo laimėti startuolių konkursai, akseleratorius.

MTEP veikla vykdyta 2020–2021 m. dalyvaujant MITAʼos projektuose. Nuo 2022 m. vasario „Baltic Freya“ pritraukė 200 tūkst. Eur investicijų. 100 tūkst. Eur suteikė keli Lietuvos investuotojai (verslo angelai), kita dalis gauta iš Šveicarijos investicinio fondo.

Gavę lėšų įsirengė klimato kamerą, kad galėtų atlikti tyrimus su augalais ir taip baigti produkto tobulinimo procesą, jog iki 2023 m. būtų parengtas rinkai.

Šiuo metu produktą testuoja, patentuoja. Rinką tikisi pasiekti dviem būdais: naudodamiesi produkto integracinėmis partnerystėmis (pvz., dideliais Europos ūkiais) arba parduodami vartotojams. Rugsėjo viduryje planuoja atidaryti ir elektroninę parduotuvę.