Stokholmas. Naujausi švedų mokslininkų tyrimai atskleidė, jog nuraginant galvijus susidarančiuose dūmuose yra 12 kartų daugiau toksinių junginių, nei rekomenduoja higienos normos. Darbuotojams padidėja kvėpavimo sistemos ligų rizika.

Audinių, tokių kaip plaukai, ragai, nagai, oda, sudėtyje yra baltymų (keratino, kolageno, elastino), kuriuose yra apie 15 proc. azoto. Veikiant audinius aukšta temperatūra (stabdant kraujavimą operacijų metu, nuraginant termobūdu) išsiskiria dūmai, kuriuose yra toksiškų lakiųjų junginių.

Linkopingo (Linköping) universitete atlikti tyrimai atskleidė, jog dūmuose, kurie susidaro nuraginant, aptinkama izociano rūgšties ir vandenilio cianido. Šių dviejų cheminių medžiagų, sukeliančių lėtinius kvėpavimo sutrikimus ir plaučių ligas, kiekis buvos atitinkamai 12 ir 9 kartus didesnis, nei Švedijoje galiojančios oro higienos normos. Tai yra pirmas kartas, kada izociano rūgštis nustatytas dūmuose nuraginimo metu, rašoma mokslo leidinyje „Archives of Environmental and Occupational Health“.

Dėl duomenų trūkumo darbuotojai dažnai neįvertina rizikos ir nesilaiko apsaugos priemonių. Be to, labiausiai paplitę veido respiratoriai labiau apsaugo nuo dūmų kietųjų dalelių, tačiau praleidžia dujines medžiagas.

„Kiekvienas, kuriam ūkyje tenka atlikti nuraginimo procedūras, turėtų būti aprūpintas respiratoriumi, kuris sulaiko kenksmingus toksinus. Priešingu atveju, žmonės rizikuoja savo sveikata ir ateityje gali išsivystyti įvairios plačių ligos“, – perspėjo prof. Peras Leanderšonas (Per Leandersonas). Tyrimas atskleidė, jog ilgamečiai darbuotojai, kurie stambiuose ūkiuose atsakingi už galvijų nuraginimą ir kas dieną atlieka ne vieną procedūrą, dažniau serga astma.

Nuraginimas plačiai naudojamas gyvulininkystėje visame pasaulyje, pavyzdžiui, JAV tokios procedūros atliekamos apie 94 proc. galvijų.

MŪ inf.