Oslas. Skandinavijoje išbandyta gyvulių laikymo technologija, leidžianti pieninių veislių karvėms būti su veršeliais ir juos globoti. Ji palanki ne tik gyvulių gerovei, bet ir gamybai - tokiomis aplinkybėmis užaugintos telyčaitės vėliau duoda daugiau pieno.

Pieno ūkiuose įprasta atskirti veršelius nuo karvių, tačiau tokia praktika prieštarauja gyvūnų gerovės sampratai. Tarptautinė mokslininkų komanda, sudaryta iš Norvegijos, Vokietijos ir Kanados tyrėjų, atliko gamybinį bandymą, kad išsiaiškintų, ar galima pakeisti nusistovėjusią prieauglio auginimo tvarką ir kaip tai paveiktų jauniklio bei patelės elgesį, produktyvumą. Tyrimo eiga, rezultatai ir išvados paskelbtos mokslo žurnale „Applied Animal Behaviour Science".

Mokslininkai ištyrė keturias karvių ir veršelių laikymo galimybės: laisvo bendravimo sistemą, kai gyvuliai galėjo neribotą laiką būti vienas prie kito; ribotą žindymo sistemą, kai veršeliams buvo leidžiama trumpai būti su karve „globėja"; pusės paros bendravimo sistemą, kai veršiukas prie karvės būdavo laikomas tik naktį arba dieną; globos sistemą, kai karvė „globėja" (dažniausiai nemelžiama) rūpinosi 2-4 veršelių grupe.

Pastebėta, kad laisvo bendravimo ir pusės paros bendravimo atvejais veršeliai žįsdavo daugiau pieno, todėl per parą priaugdavo daugiau kūno masės (apie 1,4 kg/d.), palyginti su atskirtais jaunikliais. Jau anksčiau moksliniai tyrimai įrodė, kad geresni jaunų telyčaičių priesvoriai iki nujunkymo lemia didesnį pieningumą per pirmąją laktaciją. Pastebėta, kad natūralus kelių veršelių žindymas (kai karvė „globėja" rūpinosi 2-4 veršeliais) turėjo teigiamą poveikį karvės tešmens sveikatai.

Auginti veršiuką kartu su melžiama karve įmanoma ir naudinga abiem gyvūnams. Taip pat ir ūkininkams, kurie mąsto apie veiklos perspektyvas ateityje. Tačiau tokia praktika slepia ir tam tikrų neigiamų aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti.

Vienas iš jų - veršelių stresas atskyrimo metu, ypač taikant laisvo bendravimo sistemą. Nujunkymą rekomenduojama organizuoti palaipsniui, dviem etapais. Pusės paros bendravimo praktika pasirodė esanti priimtiniausia, nes gyvūnai pripranta prie buvimo atskirai, žmogaus bendravimo, jaunikliai išmoksta naudotis gertuvėmis, o tai palengvina nujunkymą.

Taikant panašias auginimo technologijas, reikės spręsti užkrečiamų ligų kontrolės klausimą. Kartu laikant skirtingo amžiaus galvijus, padidės veršelių ligų rizika. Svarbu ir ekonominis pagrindimas: kaip žindymas ir melžimas aparatais paveiks karvių primilžį ir pieno kokybę, ar apsimokės ūkyje išlaikyti karvę „globėją", kuri tik žindys, bet nebus melžiama.

MŪ inf.