Kauno r. Tradicinė jau 18 kartą organizuota mokslinė-praktinė konferencija Aleksandro Stulginskio universitete „Žemdirbio vasara 2014" šiemet buvo skirta tiksliajai ir tausojamajai žemdirbystės sistemoms. Ir mokslininkai, ir žemės ūkio specialistai, ir žemdirbiai aiškiai mato, kad tiksliosios technologijos neišvengiamai užima vis svarbesnę vietą ir stambiuose, ir smulkiuose ūkiuose.

Akivaizdu, kad modernios technologijos didina žmogaus galimybes. Jutiminiai sensoriai, tiksli vadyba, mašinų komunikacija, elektronikos galia, e-paslaugos - tikimasi, kad visos šios naujovės transformuos žemės ūkį panašiai, kaip kažkada, 1915-1920 metais, žemdirbystėje pradėti naudoti traktoriai.

Specializuotos žemės ūkio kompiuterinės programos Europoje pradėtos kurti praeito šimtmečio 7-ojo dešimtmečio pabaigoje. 1984 m. Jungtinėje karalystėje veikė 63 firmos, kuriančios specializuotas programas žemės ūkiui.

Tradicinė konferencija „Žemdirbio vasara" visada sutraukia daug susidomėjusių žemdirbių ir žemės ūkio specialistų

Kas tai yra tikslusis (precizinis) ūkininkavimas? Apibrėžimų gali būti ne vienas. Galima apibendrinti, kad tai augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos gamybos procesų atlikimas ir valdymas, panaudojant GPS, GIS, IT technologijas, siekiant taupiau naudoti materialinius išteklius, gauti didesnį pelną ir tausoti aplinką. Tiksliojo ūkininkavimo komponentai - derlingumo stebėjimas, tiesioginis ir nuotolinis pasėlių skenavimas, tikslusis technikos vairavimas ir kintamos normos technologijos.

Pagrindiniai renginio organizatoriai - ASU Bandymų stoties direktorius Rimantas Velička ir vyresnioji mokslo darbuotoja Rita Pupalienė

Efektas gali siekti 22 procentus

Tiksliojo ūkininkavimo technologijų taikymo ekonominis efektas - apčiuopiamas. JAV Alabamos universiteto mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, GPS paremtos vairavimo sistemos duoda 10 proc. ekonominį efektą, kintamos normos technologijos - 7 proc., automatinės įrangos sekcijų kontrolės sistemos (ASC) - 5 procentų efektą. Taigi, vidutiniškai iš viso ekonominis efektas gali siekti apie 22 procentus.

Taikant tiksliąsias ūkininkavimo technologijas, pelnas didėja dėl to, kad būna mažiau persidengimų, reikia mažiau trąšų ir pesticidų, o augalus aprūpinant tiksliai tomis medžiagomis, kurių jiems trūksta, didėja derlingumas. Svarbus aspektas ir aplinkos išsaugojimas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis apibendrino, kad ūkininko vaidmuo istorinėje ūkininkavimo eigoje smarkiai keičiasi Nuo patyrusio specialisto, atliekančio visus ūkio darbus (melžimą, šėrimą, lauko darbus, bandos priežiūrą) iki vadybininko ir lyderio, kurio pagrindiniai darbai: strategijos formulavimas, produkcijos, informacinių technologijų ir darbuotojų valdymas. Pagrindiniai šiuolaikinio ūkio valdymo „įrankiai" tampa nešiojamas kompiuteris, išmanusis telefonas, GPS įranga, na ir, žinoma, automobilis.

R. Petraitis priminė, kad LŽŪKT su partneriais jau senokai, 1996-1997 m., pradėjo kurti specializuotas kompiuterines programas, skaičiuokles žemės ūkiui (tręšimo, augalų apsaugos planavimo, buhalterinės apskaitos ir pan.). LŽŪKT specialistų sukurta ūkio vertinimo dėl atitikimo kompleksinės paramos reikalavimams kompiuterinė programa eGeba žemdirbiams jau gerai žinoma ir naudojama ne viename ūkyje.

R. Petraitis pristatė ir naujieną - praėjusią savaitę pradėjusias veikti Integruotos kenkėjų kontrolės elektronines paslaugas. Ligų ir kenkėjų plitimo prognozavimo sistemos sukūrimui skirto projekto, už kurį atsakinga LŽŪKT, partneriai - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Aleksandro Stulginskio universitetas, Programos Leader ir žemdirbių mokymo metodikos centras.

Neariminis dirbimas - tausojamosios žemdirbystės pagrindas

ASU mokslininkas Vaclovas Bogužas pateikė įdomios informacijos apie žemės dirbimo intensyvumo poveikį dirvožemiui. Jis pristatė Vokietijos mokslininko Fridricho Tebriugo (Friedrich Tebriugge) darytus tyrimus, kaip į dirvą įterptos ražienos ir kitos augalų liekanos ardomos kitais metais auginamų augalų vegetacijos periodu.

ASU docentas Vaclovas Bogužas pabrėžė, kad taikant neariminio žemės dirbimo technologiją, būtina laikytis tam tikrų taisyklių

Tyrimų metu paaiškėjo, kad po arimo 25 cm gyliu 10-25 cm armens sluoksnyje lieka iki 82 proc. nesuardytų ražienų nuo užarto jų kiekio. Po žemės įdirbimo gilaus dirbimo kultivatoriumi ir akėčiomis 0-15 cm armens sluoksnyje lieka 50 proc. nesuardytų ražienų, lyginant su pradiniu kiekiu. O štai po seklaus skutimo kultivatoriumi strėliniais noragėliais ir akėčiomis 0-12 cm armens sluoksnyje lieka tik apie 43 proc. nesuardytų ražienų nuo pradinio jų kiekio. Skirtingo intensyvumo žemės dirbimas minėtais padargais turi panašią įtaką ir augalų šaknų vystymuisi, dirvožemio biologiniam aktyvumui bei struktūros susidarymo procesui. „Po arimo padėtis blogiausia, po dirvų skutimo - efektas geriausias", - apibendrino A. Bogužas.

Mokslininkas pabrėžė, kad, taikant neariminio žemės dirbimo technologiją, būtina laikytis griežtų taisyklių. Štai pagrindinės iš jų: nuolat sekliai įterpti šiaudus, žaliąją trąšą, kitas organines liekanas ir trąšas. Periodiškai (maždaug kas 5 metai) gilaus dirbimo kultivatoriumi supurenti visą armens sluoksnį ar net podirvį. Taikyti tinkamą augalų kaitą. Iš karto po derliaus nuėmimo dirvas skusti sekliai. Gerai susmulkinti šiaudus, palikti žemas ražienas, vengti priešsėlio išgulimo. Atidžiau kontroliuoti piktžolių, augalų ligų ir kenkėjų plitimą. Be to, dirvos turi būti neužmirkusios.

„Taikant tausojamąją ūkininkavimo sistemą (o neariminis žemės dirbimas yra tausojamosios žemdirbystės pagrindas) labai svarbu rasti kompromisą tarp dviejų konfliktuojančių tikslų: dirvožemio tausojimo ir  siekio sumažinti pesticidų naudojimą", - pabrėžė V. Bogužas.

Duomenis būtina mokėti analizuoti ir apibendrinti

Patirtimi, kaip sekasi praktiškai taikyti tiksliąsias technologijas, pasidalijo stambaus Latvijos ūkio „Vilcini-1"atstovas Agris Burmistris. 2 100 ha dirbančiame ūkyje tiksliosios žemdirbystės technologijos taikomos jau 12 metų. Pasak A. Burmistrio, tikslioji žemdirbystė palengvina kasdieninį darbuotojų darbą, taupo kurą, sėklą, trąšas ir augalų apsaugos produktus, nes eliminuoja persidengimus.

Latvijos ūkio „Vilcini-1"atstovas Agris Burmistris pasidalijo patirtimi - ūkyje jau 12 metų taikomos tiksliosios žemdirbystės technologijos

„Paprastai kiekviename ūkyje būna apie 5 proc. persidengimų. Jei ūkis stambus, didesnis kaip 2 000 ha, vien išvengiant persidengimų jau galima akivaizdžiai sutaupyti", - įsitikinęs A. Burmistris. Tokio dydžio ūkyje agronomui tiesiog fiziškai sunku sukontroliuoti visus laukus, tad darbus latviams labai palengvina įsigyta kompiuterinė programa „AO Agrar-Office", kuri sudaro ir kaupia visą laukų istoriją: derlingumo ir topografinius žemėlapius, kuro sąnaudų išklotines, drenažo sistemų būklę konkrečiame lauke, derliaus formavimo ir tręšimo strategiją.

Lietuvoje taip pat daugybė ūkių jau taiko tiksliąsias technologijas. Tiesa, žemdirbiai pripažįsta, kad įsigyti brangią įrangą, kuri fiksuoja ir kaupia įvairius duomenis apie dirvos bei augalų būklę, nepakanka. Būtina turėti įgūdžių, kaip tuos duomenis tikslingai panaudoti, nes priešingu atveju tai ir liks tiesiog daugybė skaičiukų.

„Visos naujos modernios technologijos yra labai sudėtingos ir brangios. Aš savo ūkyje irgi jas taikau ir neabejoju, kad ateitis priklauso joms. Tačiau patyręs žemdirbys kartais ir plika akimi gali gana tiksliai įvertinti vieną ar kitą lauką ir pasakyti, ko trūksta augalams. Reikia labai skaičiuoti, per kiek laiko mažesniame ūkyje brangi įranga atsipirks", - pastebėjo Skuodo rajono ūkininkas Vidmantas Duonėla.

MŪ inf.