Kaunas. Jurginai jau kuris laikas Lietuvoje išgyvena populiarumo renesansą. Didžiulę jurginų kolekciją sukaupusiame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sode eksponuojamos ne tik išskirtinės, iš viso pasaulio surinktos veislės, bet ir naujausios, per pastaruosius kelerius metus sukurtos pačiame sode.

Tarp jų - šešios naujos veislės, oficialiai paskelbtos mokslinėje spaudoje ir vėliau įtrauktos į tarptautinį jurginų veislių registrą. Tai Meška Slapukė, Tumė, Dalelytė, Giedrės Kasos, Orija ir Fredos Lapė. Visi šie jurginai sukurti VDU Kauno botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovo dr. Arūno Balsevičiaus, 2011-2014 m. laikotarpiu. Selekcijos darbai, pradėti Gamtos tyrimų ir ekologinio švietimo stotyje Marijampolėje, vėliau persikėlė į VDU Kauno botanikos sodą.

Registracijos tvarka griežtai reglamentuota

Pagal tarptautinio kultivuojamų augalų nomenklatūros kodekso reikalavimus, naujas jurginų veisles registruoja Karališkoji sodininkystės draugija (The Royal Horticultural Society). Naujai oficialiai užregistruotoms veislėms išduodami tarptautinės registracijos sertifikatai ir veislės įtraukiamos į tarptautinį jurginų registrą (The International Dahlia Register). Šis registras sukurtas 1969 metais. 2017 metais pasirodys 26-asis šio registro priedas, į kurį bus įtrauktos bei aprašytos ir naujosios lietuviškos jurginų veislės.

Meška Slapukė - pusiau kaktusinis jurginas, užaugantis iki 85 cm aukščio, žydintis 11 cm skersmens violetiškai raudonais žiedynais, kurie prieš išsiskleisdami būna tarsi „pasislėpę" tarp lapų - iš čia ir veislės pavadinimas

„Pavadinimų suteikimą veislėms ir jų registraciją reglamentuoja Tarptautinis kultivuojamų augalų nomenklatūros kodeksas. Pagal jį, veislė turi būti paskelbta, o tuomet jau užregistruojama - kiekvienai kultūrai yra numatyti atskiri registracijos centrai", - apie procedūras pasakoja A. Balsevičius, pabrėždamas, kad Lietuvos selekcininkai iki šiol menkai paisė tarptautinių veislių reglamentavimo procedūrų, todėl tinkamai užregistruotų jurginų veislių neturime - kaip ir neturime oficialaus valstybinio veislių registro.

Dėmesys - dekoratyvumui ir pritaikomumui

„Jurginų pritaikymą galima būtų skirstyti į tris pagrindines sritis: pavienių augalų ar vienodų jų grupių auginimas, žiedai skynimui ir jurginų naudojimas mišriuose gėlynuose.

„Būtent pastarųjų jurginų - ažūriškų, su kitomis gėlėmis derančių ir gėlynams formuoti tinkamų - labiausiai pasigendu, - pasakoja A. Balsevičius, primindamas, kad kuriant naujas veisles didžiausias selekcininkų dėmesys tenka naujoms spalvinėms kombinacijoms ir gėlių morfologijai. - Atrinkdamas tolimesnei selekcijai augalus, žiūriu, kad jų žiedai atitiktų jurginų grupių kriterijus (iš viso skiriama 14 jurginų grupių). Aktualus žiedkočio tvirtumas - kad žiedai nebūtų nulinkę; įvertinamos spalvų kombinacijos, žydėjimo gausumas ir dekoratyvumas. Kiekvienas selekcininkas turi savo braižą, sakyčiau, kad man kuriant naujas veisles labai aktualus jų pritaikomumas gėlynuose".

Giedrės Kasos - skeltažiedis jurginas, užaugantis iki 100 cm aukščio, žydintis ryškiai raudonais 13 cm skersmens žiedynais, ypač tinkamas dideliems mišriems gėlynams

Net penkios iš šešių naujai sukurtų ir oficialiai įregistruotų veislių nurodomos kaip tinkamos mišrių gėlynų formavimui: tai ir 9 grupės pusiau kaktusiniai jurginai Tumė bei Meška Slapukė, ir 10 grupės jurginas raudonai violetiniu žiedu Dalelytė, iki metro aukščio išaugantis 11 grupės raudonžiedis jurginas Giedrės Kasos, ir 5 grupės jurginas Fredos Lapė.

Tumė - pusiau kaktusinis jurginas, užaugantis iki 60 cm aukščio, žydintis 10 cm skersmens tamsiai rožiniais žiedynais, tinka mišriems gėlynams formuoti

Paklaustas, kodėl selekcijos darbui pasirinko būtent jurginus, A. Balsevičius sako, kad aistra šioms gėlėms užsikrėtė kaupdamas jų kolekciją (vienu metu sudariusią per 1 000 veislių). „Nors tinkamai pasodintus jurginus prižiūrėti nėra sunku, vis dėlto sakyčiau, kad jurginas - tokia kultūra, kurios negalima pernelyg mylėti: nors ligoms jurginai palyginti atsparūs, tačiau iškasti ir per žiemą saugomi kerai neretai supūva ar perdžiūva, todėl juos reikia kruopščiai saugoti, kiekvienos veislės reikėtų turėti ne mažiau šešis kerus".

Fredos Lapė - dekoratyvinis jurginas, užaugantis iki 80 cm aukščio, žydintis rudai oranžiniais 8 cm skersmens žiedynais, tinkamas gėlynams ir žiedams skinti

Nors Lietuvoje jurginai pastaraisiais metais tampa vis populiaresni, tačiau meile jurginams mus gerokai lenkia latviai. „Kaimyninėje šalyje juos galima vadinti kone nacionaline gėle - jurginais ne tik masiškai užsiima pavieniai latvių entuziastai, bet ir steigiami specializuoti jurginų ūkiai, juos puoselėja valstybiniai botanikos sodai," - pasakoja A. Balsevičius.

Jurginus pamėgusios ir kitos šalys - nuo Ukrainos, Vokietijos, Olandijos iki JAV, kuriose jurginų mylėtojai aktyviai buriasi į klubus bei draugijas.

MŪ inf.